Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT) pirmadienį patvirtino šalių pasirašytą taikos sutartį ir nutraukė bylą, BNS pranešė teismo atstovė Sigita Jacinevičienė-Baltaduonė.
Anot jos, Vilniaus miesto savivaldybė įsipareigojo išduoti leidimą pastato griovimo darbams, o Kultūros paveldo departamentas – nutraukti buvusio Kelių policijos pastato registravimo Kultūros vertybių registre procedūrą ir jos nebeatnaujinti.
Savo ruožtu „Lidl Lietuva“ įsipareigojo pasirinkti biurų komplekso architektūros konkurso nugalėtoją, jį suprojektuoti, taip pat atsisakyti skundų teismuose ir nebereikalauti savivaldybės atlyginti nuostolių.
„Lidl Lietuva“ teismo prašė panaikinti Vilniaus valdžios pernai balandį priimtą sprendimą neleisti įmonei nugriauti Giraitės gatvėje esantį buvusį Kelių policijos pastatą ir panaikinti Kultūros departamento raštą. Įmonės teigimu, įsigijusi žemės sklypą ir statinius, ji turėjo pagrįstų lūkesčių statyti naują pastatą ir plėtoti naują veiklą be jokių dėl nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos kylančių apribojimų.
Pastatą „Lidl Lietuva“ iš Turto banko už 2,46 mln. eurų įsigijo praėjusių metų rudenį.
„Lidl Lietuva“ preliminariai skaičiuoja, kad į biurų parką bus investuota 40 mln. eurų. Pernai gruodį skelbta, kad „Lidl Lietuvos“ biurų parko architektūros konkurse, kuriame buvo pateikta 14 pasiūlymų, laimėjo architektų biuro „Do architects“ projektas.
Bendrovės komunikacijos vadovė Dalia Gaižauskienė BNS teigė, kad šiuo metu galimi būsimojo pastato sprendimai derinami su keturiomis konkursą laimėjusioms architektų komandomis, senąjį pastatą ketinama griauti gavus savivaldybės leidimą.
Visuomenėje kilus ginčams dėl buvusio Kelių policijos pastato išliekamosios vertės ir Kultūros paveldo departamentui pasiūlius pastato vertingąsias savybes nustatyti per architektūros konkursą, jį „Lidl Lietuva“ kartu su Lietuvos architektų sąjunga paskelbė pernai spalį.
Lietuvos architektų sąjungos teigimu, 2,2 ha teritorijoje esantis nenaudojamas buvęs Vilniaus Kelių policijos pastatas yra priskiriamas prie geriausių architektų Gyčio Ramunio ir Kęstučio Pempės darbų.
Lietuvos architektų sąjungos vadovas Marius Šaliamoras pirmadienį BNS sakė, kad architektai nebesipriešins sprendimams neišsaugoti pastato. Jis tik pabrėžė, kad statinys yra netipinis, išskirtinis, minėtas daugelyje architektūrinių leidinių bei kritikavo Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybą, kad ji nesiėmė nustatinėti vertingųjų pastato savybių.
„Turime, ką turime – jei specialistai nenustatė vertingųjų savybių, vadinasi, nėra ką saugoti. Mes ir iš pradžių nesipriešinome, nesipriešinsime ir dabar, bet kaip organizacija norime tvarkos šiame lauke, kad ne viską griautumėme paeiliui, kad nustatytumėme, ką saugoti iš praeities laikmečio, kad atkreiptumėme dėmesį į kokius nors gal ir sunykusius, bet įdomius objektus, išsaugotumėme jų fragmentus“, – sakė M.Šaliamoras.
Šiuo metu „Lidl“ Lietuvoje priklauso 25 parduotuvės. Į veiklos pradžią bendrovė skelbia investavusi 60 mln. eurų: 40 mln. eurų – į logistikos centrą prie Kauno, dar 20 mln. eurų – į parduotuves ir infrastruktūrą.
