Spalį Užupyje baigtas vystyti NT projektas „Užupio vartai“, kur įrengti 37 B energinės klasės butai. Po pastatu įrengta 28 vietų požeminė automobilių stovėjimo aikštelė. Šiuo metu parduota apie 60 proc. butų, tačiau didžiausi – dar ant prekystalio. Taip pat dalis rūsio skirta komercinėms patalpoms, kur paliktos autentiškos skliautinės lubos.
Objektas pradėtas vystyti 2015 metų liepą. Per tą laiką į pastato rekonstrukciją investicijų valdymo bendrovės „Lords LB Asset Management“ valdomo fondo „Lords LB Opportunity Fund II“ antrinė įmonė „Parko gama“ investavo daugiau nei 5 mln. eurų.
Išlaikyta klasikinė architektūra
Rūsiai, kuriuose įrengtos komercinės patalpos, yra XVII amžiaus.
Dalis pastato rekonstruota išsaugant klasikinės architektūros fasado elementus, o kita dalis – pastatyta naujai.
„Projekte išsaugotos 6 vidinio kiemo kolonos, antrojo aukšto lodžija, priklausanti vienam iš butų“, – pasakojo pastate butus pardavinėjančios nekilnojamojo turto agentūros „Ober-Haus“ Būsto departamento vadovas Audrius Šapoka.
Anot jo, kada tiksliai buvo statomas namas, nežinoma, mat daug metų jame veikė daug įvairių įstaigų ir pastatas buvo perstatomas. Tačiau rūsiai, kuriuose įrengtos komercinės patalpos, yra XVII amžiaus.
„Anksčiau čia buvo didiko Snieros užmiesčio rezidencija. Vėliau įkurti labdaros namai, pradinė mokykla, o perdavus Vilniaus universitetui, buvo Onkologijos institutas“, – sakė A.Šapoka.
Plėtra tęsis neilgai
Anot NT specialisto, Užupis prieš 10 metų tapo alternatyva sostinės Senamiesčiui. Tai lėmė vietos stoka miesto centre plėtoti naujus projektus, todėl NT vystytojai ieškojo vietų rajono periferijoje. Be to, Užupis yra šiek tiek ramesnė centro dalis.
„Senamiestyje nebėra laisvų vietų, kuriose būtų galima plėtoti NT projektus. Du projektai turi ateiti į rinką artimiausiu metu, tačiau daugiau erdvės ten nėra. Per pastaruosius keletą metų plėtotojai persimetė į Senamiesčio periferiją, į Užupį ar Naujamiesčio dalis, kurios artimesnės Senamiesčiui. Ir iš paskos atėjo pirkėjai. Antra, Užupis – šiek tiek ramesnė Senamiesčio dalis: čia mažiau transporto, žmonių, judėjimo. Be to, yra pakankamai daug žalių erdvių“, – tikino A.Šapoka.
Plėtra Užupio viduje eina į pabaigą.
Vis dėlto jis prognozuoja, kad naujos statybos Užupio mikrorajone greitai sustos – jau dabar plėtra rajono centre nebegalima. Šiuo metu vystytojai pasiūlyti naujus projektus gali tik Užupio pakraščiuose, tačiau ir čia naujų projektų virsmą galima bus stebėti dar 10-15 metų.
„Plėtra Užupio viduje eina į pabaigą. Šiuo metu plėtojami 6-7 projektai ir dar yra keletas erdvių, kuriose galima plėtoti būsto projektus, jas galima suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų. Tačiau kalbant apie Užupio periferiją, ten yra daug ploto ir ten Užupis tikrai plėsis. Manau, kad Užupyje dar 10-15 metų mes matysime plėtrą ir ji bus koncentruota į periferiją, ne į širdį“, – teigė A.Šapoka.
Prabangių butų vieta
Tiesa, tai prastas naujienas reiškia tik tiems, kurie renkasi prestižinius ir vidutinės vertės butus. Ekonominės klasės butų šiame rajone nėra.
„Užupyje vyrauja vidutinės ir prestižinės klasės būstai. Nors čia gali būti ekonominės klasės būstai, tačiau plėtros prasme geriau statyti prestižinės klasės projektą, nes investicijų grąža bus didesnė nei ekonominės klasės projekto. Pati vieta nusako, kad čia negali būti ekonominės klasės projektų“, – teigė A.Šapoka.
Paklausus, ar ateityje galėtų nutikti, kad dėl per didelės plėtros Užupis tiesiog praras savo vertę, analitikas taip nemano.
„Nenutiks, nes tai nėra ekonominės klasės vieta. Antra, pats Užupis turi labai griežtus teritorijų planavimo reglamentus ir teritorijos, kurios negali būti užstatytos, jos ir nebus užstatytos“, – mano A.Šapoka.
Anot jo, žmonės, kurie perka butus Užupyje, turi pakankamai pajamų ir gali butus pirkti iš brėžinių.
„Anksčiau jiems reikėjo ploto, kambarių skaičiaus, dabar jie nori pridėtinių, emocinių dalykų. Senamiesčio ir Užupio pirkėjai pasiruošę pirkti butus tik projekto pirminėje stadijoje. Jie ieško geriausio varianto, nes žino, kad ateityje tokių nebus, o likučiai jų nedomina. Dabar grįžtame į tuos laikus, kai pirkimai vyksta pagal popierių“, – sakė A.Šapoka.
Derinama su bendruomene
Užupis taip pat žinomas kaip vieta, turinti itin stiprią bendruomenę, kuri gali padaryti įtaką projektams, todėl vystytojai, anot A.Šapokos, turi bendradarbiauti kartu su čia gyvenančiais žmonėmis. Pavyzdžiui, vystant projektą „Užupio vartai“ buvo atsižvelgta į prašymą, kad restauruojamoji pastato dalis nebūtų didesnė nei 3 aukštų.
„Aš nevadinčiau to pasipriešinimu, o bendruomenės sveiku noru matyti Užupį tokį, koks jis buvo anksčiau – autentišką, gražų ir nesuterštą kažkokiais projektais. Vystytojai susiduria su bendruomenės prašymais, reikalavimais, kultūros paveldo nuostatomis dėl aukščio, architektūros ir pan.“, – sakė A.Šapoka.
