Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

COVID-19 įrodė: namai ir sklypai atlaikė pandemiją – toliau augina paklausą

Tarp visų nekilnojamojo turto (NT) objektų koronaviruso pandemiją geriausi atlaikė namai ir sklypai. NT sandorių duomenis analizuojantis Registrų centras skaičiuoja, kad jei butų pardavimai per karantino laikotarpį stipriai krito, tai namų ir sklypų gegužę jau parduota gerokai daugiau nei balandį.
COVID-19 įrodė: namai ir sklypai atlaikė pandemiją – toliau augina paklausą
COVID-19 įrodė: namai ir sklypai atlaikė pandemiją – toliau augina paklausą / Partnerio nuotr.
Temos: 2 Vilnius Nauji namai

„Stebint atskiras NT objektų kategorijas galima įžvelgti pozityvių ženklų. Gyvenamųjų namų ir žemės sklypų sandorių skaičius auga antrą mėnesį iš eilės. Iš dalies tai galbūt psichologinis karantino poveikis – jau kurį laiką karantino sąlygomis gyvenantys žmonės paprasčiausiai pasiilgo laisvės ir tiesiog ieško galimybių ištrūkti į gamtą, o finansiškai stabiliai besijaučiantys asmenys nusprendžia įsigyti nuosavą namą ar sodo namelį. Skirtingai nei individualių namų ar žemės sklypų rinkoje, butų segmente vis dar stebimos mažėjimo tendencijos“, – vasaros pradžioje kalbėjo Registrų centro duomenų analitikas Paulius Rudzkis.

Liepos pradžioje jis konstatavo, kad ir birželį „nuo karantino mažiau nukentėję gyvenamųjų namų ir žemės sklypų segmentai išliko aktyvūs“.

Šiemet per pirmus keturis mėnesius sostinėje ir Vilniaus raj. įregistruota 503 individualių gyvenamųjų namų pardavimai – 26 proc. daugiau nei per tą patį 2019 m. laikotarpį (399).

Nuosavas namas atsilaikė prieš koronavirusą

Tik butų pardavimai nerodo atsigavimo ženklų. Šiemet per penkis mėnesius Lietuvoje įregistruota beveik 12 tūkst. butų pardavimų – 16 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Tačiau vien tik gegužę įregistruota 40 proc. mažiau butų savininkų pasikeitimų (1,9 tūkst.) nei 2019-ųjų gegužę ir 4 proc. mažiau nei šiemet balandį.

Ir NT ekspertas Arnoldas Antanavičius akcentuoja, kad nuosavų namų rinka demonstruoja atsparumą „koronaviruso šokui“.

„Kol kas sandorių apimtys ne tik kad nesumažėjo, o dar ir išlaikė nežymų augimą. Šis segmentas turi esminių skirtumų, palyginti su butų segmentu – retas pirkėjas įsigyja namą ar kotedžą investiciniais tikslais, t. y. siekdamas įdarbinti turimą kapitalą, uždirbti iš nuomos ar kainos prieaugio, todėl rinkoje dominuoja tiksliniai pirkėjai, kuriems šis pirkinys reikalingas gyvenimui ir tai yra labiau išlaidos, o ne investicija. Dėl šios priežasties pirkėjai yra gerokai racionalesni, nelinkę permokėti, o jei netinka pasiūlos sąlygos, turi alternatyvą – pasistatyti patys“, – savo socialinių tinklų paskyroje rašo NT ekspertas, įmonės „RealData“ vadovas.

Partnerio nuotr./„Vilniaus kalvos“
Partnerio nuotr./„Vilniaus kalvos“

Karantinas atskleidė namo privalumus

Kodėl karantino mėnesiais taip stipriai sumenko butų paklausa, o namų ir sklypų – net augo? Uždaryti savo namuose žmonės įsitikino, kad kokybiškam gyvenimui keturių sienų neužtenka, o bet kokio būsto nepavadinsi – savo tvirtove... Nes per karantiną nuolatinis buvimas bute daugeliui labiau panašėjo į užsidarymą kalėjime. Ir, matyt, panašios situacijos gali kartotis, nes koronaviruso epidemija šią vasarą jau sugrįžo į kai kurias šalis bei vėl „uždarė“ žmones jų būstuose.

„Paaiškėjo, kad šeimai reikia ne tik daugiau erdvės, nei gali suteikti butas, bet ir žemės po kojomis. Tiesiogine to žodžio prasme, – kur galima saugiai išeiti įkvėpti gryno oro, pažaisti su vaikais ar augintiniais. O tai galima rasti tik savo name su pakankamai erdviu sklypu“, – teigia Juozas Lapienis, kompanijos „NewReal“ atstovas.

Anot jo, žmonės įsitikino, kad nuosavas namas turi ir daugiau privalumų. Ne paslaptis, kad karantinas ir darbas namuose daugeliui namų savininkų tapo savotiškomis atostogomis, kai bet kada darbo metu gali išeiti atsikvėpti į kiemą, pakeisti aplinką į kūrybiškesnę (mokslininkų įrodyta, kad gamtos apsuptyje žmonės tampa kūrybingesni bei laimingesni). Ir visuomet jaustis saugiu, kad nereikės liesti rankenų ar lifto mygtukų, kuriuos čiupinėjo šimtai žmonių, su bet kuo dalintis ankštomis bendromis erdvėmis.

„Kadangi sumaniai ir atsakingai plėtojami gyvenamųjų namų kvartai paprastai kuriami šalia miškų ir miškelių, ežerų ir kitų vandens telkinių, tai tapo akivaizdu, kad jų gyventojams poilsio vietos nereikia ieškoti kažkur, – ji čia pat, savo kieme ar šalia namų, – nuosavo namo privalumus vardina NT specialistas. – Pavyzdžiui, įsigiję sklypą nuosavų gyvenamųjų namų kvartaluose „Bičiulių terasos“ ar „Vilniaus kalvos“ netoliese randa miškus ir ežerus – kuriasi šalia gamtos, kuri suteikia naudos gyvenimo kokybei ir sveikatai.“

Beje, abu šie NT vystymo bendrovių „NewReal“ ir „ReGroup“ plėtojami gyvenamųjų namų kvartalai yra 15–20 minučių kelio nuo Vilniaus centro, o netoliese – ir Trakų ežerai, per pusvalandį dviračiu pasiekiama Trakų pilis.

Partnerio nuotr./„Vilniaus kalvos“
Partnerio nuotr./„Vilniaus kalvos“

Mitus pakeitė privalumai

Tomas Brazinskas, NT projektų ir investicijų valdymo bendrovės „ReGroup“ vadovas, besirenkantiems sklypą namui pataria atkreipti dėmesį, ar jis pasimetęs vienišas laukuose, ar yra kvartale, kuris planingai plėtojamas ir vystomas.

„Atsakingi NT plėtotojai siūlo ne pievose pasiklydusius pavienius sklypus, o kvartalus su išplėtota inžinerine infrastruktūra bei įkurta kvartalo bendrija, kuri rūpinasi šios infrastruktūros priežiūra ir plėtra. „ReGroup“ ir „NewReal“ asfaltuoja plėtojamų individualių namų kvartalų gatves, įrengia jų apšvietimą, o „Vilniaus kalvų“ kvartale įvedė ir miesto vandentiekio bei nuotekų sistemas, – pasakoja T. Brazinskas. – Yra ir socialinė infrastruktūra. Pavyzdžiui, „Vilniaus kalvų“ kvartalas ribojasi su „Kalvų slėnio“ kvartalu, kuriame yra parduotuvė, restoranas, vaikų darželis. O „Bičiulių terasų“ kvartale suplanuotas vaikų darželis, dėl kurio rūpinamės kartu su Trakų rajono savivaldybe. Taigi, čia gyvenantieji vaikus į darželį iš tiesų ves, o ne veš“.

Partnerio nuotr./„Bičiulių terasos“
Partnerio nuotr./„Bičiulių terasos“

NT specialistas akcentuoja, kad sklypo namo statybai pirkėjai taip pat turėtų atkreipti dėmesį, kam priklauso gatvių tinklas namų kvartale ir kas jį eksploatuoja, ar kvartalas turi susisiekimą viešuoju transportu ir ar šalia yra viešojo transporto stotelė, koks atstumas iki mokyklų ir darželių. Karantino laikotarpiu ypač išryškėjo gamtos – miškų, parkų, ežerų ir kitos rekreacinės infrastruktūros – greito pasiekiamumo poreikis.

„Vilniaus kalvų“ ir „Bičiulių terasų“ gyvenvietės kuriasi pietvakarinėje sostinės dalyje, kur yra išplėtoti aplinkkeliai, todėl bet kuri Vilniaus vieta pasiekiama aplenkiant centre pasitaikančius transporto kamščius. Gyvendamas gamtos apsuptyje reikiamą miesto vietą gali pasiekti net greičiau nei iš daugelio sostinės mikrorajonų, – mitus apie susisiekimo problemas griauna NT specialistas. – Be to, šie vystomi kvartalai turi visuomeninio transporto stoteles ir nuolat šalia kursuojančius autobusus, o „Bičiulių terasose“ bus įrengiama nauja stotelė. Auginantiems moksleivius siūlomas ir dar vienas sprendimas – geltonieji autobusiukai, kurie vaikus iš gyvenamųjų namų kvartalų surenka, nuveža į mokyklą ir parveža po pamokų.“

Partnerio nuotr./„Bičiulių terasos“
Partnerio nuotr./„Bičiulių terasos“

Sprendimas, vengiantiems statybų rūpesčių

Dar vienas svarbus argumentas besirenkantiems namą – jo išliekamoji vertė. Namų pardavimai net karantinui besitęsiant išlaikė paklausą ir kainą.

„Skaičiuojantys ir galvojantys būsimieji namų savininkai turi daugybę argumentų, kodėl renkasi nuosavą namą su sklypu, o ne keturias sienas su balkonu, – ne tik dėl nepalyginamai geresnės savo ir savo vaikų gyvenimo kokybės, bet ir dėl finansinių apskaičiavimų, nes ir po daugelio metų jų turtas išlaikys kainą“, – akcentuoja J. Lapienis.

Jis taip pat primena, kad gyvenantieji daugiabučiuose turi taikstytis su painiomis daugiabučių administratorių sąskaitomis už bendrų patalpų aptarnavimą ar remontą, nuolat susiduria su problema, kur grįžus pastatyti savo automobilį.

J. Lapienis atkreipia dėmesį, kad „Vilniaus kalvų“ ir „Bičiulių terasų“ gyvenviečių plėtotojai pagalvojo ir apie tuos, kurie nenori prisiimti statybų rūpesčių, o ieško pagal jų poreikius pastatyto namo.

Partnerio nuotr./„Lapino namai“
Partnerio nuotr./„Lapino namai“

„Ir „Bičiulių terasose“, ir „Vilniaus kalvose“ kompanija „NewReal“ plėtoja kvartalą kvartale – „Lapino namus“. Tai sprendimas tiems, kurie nori gyventi iš labai kokybiškų medžiagų pastatytame name pagal jo poreikius, bet nenori patys rūpintis statybomis, nes patyrusieji žino – statybos atima labai daug laiko ir energijos, o pradinės sąmatos paprastai išauga beveik penktadaliu nei buvo planuota, – pasakoja NT ekspertas. – „Lapino namų“ kvartalai pasižymi tuo, kad visi namai bus vieningos architektūros, bet ne vienodi, – siūloma rinktis iš kelių projektų, o namų kaina yra fiksuota. Be to, namai šiame kvartale statomi panašiu metu, todėl naujakuriui nereikės daugybę metų gyventi statybų aikštelėje ar baimintis, kad gretimame sklype iškils su aplinka nederantis kotedžas.“

NT ekspertai vieningai konstatuoja: dabar, kai COVID-19 akivaizdžiai išryškino gyvenimo name su dideliu kiemu privalumus, laikas priimti teisingus sprendimus dėl savo ir savo vaikų gyvenimo kokybės.

Partnerio nuotr./„Lapino namai“
Partnerio nuotr./„Lapino namai“

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“
Reklama
„Energus“ dviratininkų komandos įkūrėjas P.Šidlauskas: kiekvienas žmogus tiek sporte, tiek versle gali daugiau
Reklama
Visuomenės sveikatos krizė dėl vitamino D trūkumo: didėjanti problema tarp vaikų, suaugusiųjų ir senjorų