Pasak jo, kai kurios sutartys su valstybės institucijomis pasirašytos dar pernai, o sustabdžius žaliavų ir medžiagų tiekimą iš Rusijos, Baltarusijos, Ukrainos jų kainos gerokai išaugo, pailgėjo tiekimo terminai.
„Civilinis kodeksas ir Viešųjų pirkimų įstatymas numato galimybę keisti ir koreguoti sutartį esmingai pasikeitus aplinkybėms. Karas Ukrainoje, be abejonės, turėjo įtakos tiekimo ir gamybos sąlygoms“, – BNS Plius teigė D.Gedvilas.
Anot jo, teisės aktai numato ir leidžia atlikti indeksavimą, todėl rangovai kreipėsi į perkančiąsias organizacijas ir teikė informaciją apie tai, kad reikia peržiūrėti sutartis, patikslinti kainas ir įgyvendinimo terminus kai kuriuose projektuose, nes buvusių tiekėjų nebeliko.
„Tačiau perkančiosios organizacijos šiuo metu to nedaro (...) Visi supranta, visi žino, kad kainos pasikeitė, bet nieko nesiima veiksmų ir sako, kad jūs turite patys „išplaukti“. Sumos yra per didelės, kad rangovas tuos nuostolius kompensuotų savo sąskaitą“, – tvirtino statybininkų asociacijos prezidentas.
Pasak D.Gedvilo, įmonės nusiteikusios ryžtingai ir nenori tapti finansuotojais ar bankais, projektus įgyvendinančiais savo sąskaita. Didelė dalis įmonių mano, kad baigs metus su nuostoliais.
Statybininkų asociacijos apklausos duomenimis, jeigu kainos nebus indeksuojamos, bendrovės negalės įgyvendinti darbų daugiau nei už 200 mln. eurų.
„Tokios sumos reikia tuose projektuose, o rangovai mano, kad negalės įgyvendinti sutarčių, jeigu nebus indeksuojamos kainos“, – teigė D.Gedvilas.
Anot jo, Civilinis kodeksas numato, kad rangovas, iš esmės pasikeitus statybos sąlygoms, gali raštu informuoti perkančiąją organizaciją. Ji privalo spręsti ar atsakyti į rangovo prašymą, ar indeksuoti, ar pakeisti terminus. Kitu atveju rangovas turi teisę kreiptis į teismą, bet darbų nutraukti negali.
„Rangovai turi kategorišką nuomonę. Jie mano, kad nerealu tęsti darbus, kai kainos – visiškai neadekvačios, kardinaliai pasikeitusios. (...) Jie sako, kad darbus geriau stabdyti ir išeiti iš statybvietės. Svarbu, kad neliktų skolingi tiekėjams, negalint sumokėti ir negaunant atlygio iš užsakovo. Rangovai mano, kad reikia stabdyti, išeiti iš tų objektų“, – tvirtino D.Gedvilas.
Pasak D.Gedvilo, šiuo metu koreguojamame valstybės biudžete asociacija siūlė numatyti rezervą tiems asignavimų valdytojams, neturintiems resursų kompensuoti rangovus.