D.Jasaitis: Kuršių nerijos planavimo klausimas išsprendžiamas per kelias valandas

Kuršių nerijos nacionalinio parko (KNNP) planavimo klausimą galima išspręsti per kelias valandas, pastatų nereikėtų griauti, o valstybei nereikėtų mokėti jokių kompensacijų, sako Neringos meras Darius Jasaitis. Jo teigimu, nugriovus nelegaliais pripažintus statinius nukentėtų ne tik Neringa, bet ir visa šalis, o pati savivaldybė taptų nemoki.
Neringos meras Darius Jasaitis
Neringos meras Darius Jasaitis / J.Andriejauskaitės/15min.lt nuotr.

„Mūsų savivaldybė jau pavargo nuo valstybės institucijų rietenų, dėl kurių kenčia mūsų miesto gyventojai, savivaldybė, o valstybei gresia milijoninės kompensacijos. Išanalizavome visą įstatyminę bazę ir matome, kad klausimą galima išspręsti greičiau, nei galvojome. Jums gali pasirodyti neįtikėtina, bet klausimą galima išspręsti per keletą valandų“, – žiniasklaidai išplatintame pranešime cituojamas D.Jasaitis.

Pasak jo, pakaktų iš Aplinkos ministerijos Vyriausybei pateikto KNNP tvarkymo plano projekto išbraukti straipsnius, kurie reglamentuoja kultūros paveldą bei kultūros draustinius. Taip pat vietoje šių straipsnių įrašyti paprasčiausią nuorodą, kad šis klausimas apibrėžiamas Kuršių nerijos teritorijoje esančių valstybės saugomų kultūros paveldo vietovių apsaugos tvarkymo planuose. O pačius kultūros paveldo planus priimti artimiausiame Ministrų kabineto posėdyje.

D.Jasaičio teigimu, institucijos labiausiai nesutaria dėl to, kiek planų turi būti. Tačiau du įstatymai ir du teisės aktai nurodo, kad saugomų teritorijų planai turi būti būtent du: vienas reglamentuoja gamtosaugos aspektus, o kitas – kultūros paveldo apsaugą.

„Tai koks dar gali būti ginčas ar abejonės? Kiek dar reikia įstatymų priimti, kad abejonių ir ginčų neliktų?“ – sako Neringos meras.

15min.lt/Namai Preiloje, kuriuos reikia griauti
15min.lt/Namai Preiloje, kuriuos reikia griauti

Jis taip pat stebisi Aplinkos ministro pareiškimais, kad jiems pavaldžios Valstybės saugomų teritorijų tarnybos parengtas planavimo dokumentas padėtų valstybei išvengti pastatų nugriovimo ir kompensacijų iš valstybės biudžeto mokėjimo.

Pasak D.Jasaičio, šiame dokumente yra ne vienas nurodymas griauti arba perstatyti pastatus, todėl valstybės neišvengiamai turėtų mokėti kompensacijas. Teisininkai tokių griežtų formuluočių Kultūros paveldo departamento parengtuose planavimo dokumentuose nerado, todėl Neringos meras tikisi, kad po kelias valandas užtruksiančio planų koregavimo ir priėmimo valstybė ir visas Neringos miestas ir Kuršių nerija išsivaduotų iš to jau daugiau nei dešimtmetį tebesitęsiančio košmaro.

Nugriovus pastatus savivaldybė taptų nemoki

15min paklausus, kodėl dabar, po tiek metų diskusijų, nuspręsta teikti tokį pasiūlymą, D.Jasaitis tikino, kad apie tai kalbama ilgai, tačiau paskutinės žinos paskatino imtis naujų priemonių.

„Su teisininkais konsultavomės seniai ir dabar daugiau suprantame, kas yra viešumas ir žmonių valia, jeigu jie susiburia. Tie namai niekam nekenkia, tai tik politinis sprendimas arba vidinės nuojautos. Jokių įstatymų, išskyrus Vyriausybės nutarimą, nė vienas namas nepažeidžia. Tai grynai politinis dokumentas“, – sakė Neringos meras.

Anot jo, nugriovus neteisėtais pripažintus statinius, nukentėtų ne tik Neringa ir jos savivaldybė, bet ir visa Lietuva.

„Tai paliestų ne tik Neringą, bet visą Lietuvą. Į šalį atvyksta daug užsienio politikų, verslininkai, investuotojai ir juos visus atveža į Neringą. Kalbos apie nugriautus pastatus būtų kiekviename vizite. Tai kirstų per šalies reputaciją. Apie investicinę aplinką Lietuvoje dabar sunku kalbėti, bet šis atvejis dar kartą parodytų, kad mes tik kalbame, sprendimas yra, bet jo nepriimam.

Kad savivaldybė taptų nemoki, aš net neabejoju. Netgi jeigu skaičiuotume gerąją formule – 25 proc. dengia savivaldybė, o likusią dalį – valstybė. Vis tiek tampame nemokūs“, – kalbėjo D.Jasaitis.

Pašnekovo teigimu, jis neplanuoja valdininkų, kurie išdavė statybos leidimus statiniams, kurie vėliau pripažinti neteisėtais, paduoti į teismą ar kitais būdais iš jų reikalauti atlyginti patirtą žalą. Esą jie vykdė savo pareigas pagal tuo metu galiojusius teisės aktus. Be to, jų nusižengimams jau suėjęs senaties terminas.

„Po tokių veiksmų nė vienas valdininkas nepadės savo parašo nė ant vieno teritorijų planavimo dokumento, nes dauguma teisės aktų prieštarauja vienas kitam. Visi valdininkai tai žinodami sakys, kad to daryti negalima, ir tada nieko nepastatysime Lietuvoje“, – 15min kalbėjo D.Jasaitis.

Planuoja griauti statinius

15min primena, kad praėjusią savaitę aplinkos ministras Kęstutis Navickas pareiškė, kad Vyriausybėje preliminariai sutarta nutraukti Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano korekcijų derinimą ir griauti čia esančius neteisėtus statinius.

„Tai reiškia, kad mes pasiduodame prieš Kultūros paveldo departamento galias ir nebeieškome sprendimo, kuris būtų buvęs geresnis ir gyventojams, ir verslui, ir bendrai aplinkai. Sprendimai dėl galimų korekcijų buvo suderėti, bet dabar lieka tas, kas buvo Aukščiausiojo Teismo nuspręsta – pastatai, kurie turi būti griaunami, turi griūti“, – BNS praėjusį ketvirtadienį sakė ministras.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Kęstutis Navickas
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Kęstutis Navickas

Anot jo, šiuo klausimu ministrų kabinetas galutinai turėtų apsispręsti kitą savaitę.

„Pasirinkta alternatyva, kad daugiau nebesiekiame ieškoti taikos sutarties, kad lieka galioti 2012 metų Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planas ir kad teismų sprendimai turi būti pradėti vykdyti. (...) Čia mūsų pasiūlymas, bet vakar jis buvo apsvarstytas ir šiam pasiūlymui pritarta, jis bus teikiamas Vyriausybės posėdžiui“, – teigė K.Navickas.

Dėl šio klausimo ministrų kabinetas galutinai turėtų apsispręsti šią savaitę.

Liepta susitarti

Vyriausybė buvo nurodžiusi Kultūros ir Aplinkos ministerijoms iki spalio vidurio baigti derinti Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano korekcijas. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba siūlo, kad šiek tiek adaptavus galėtų likti stovėti neteisėti statiniai, bet plano korekcijoms prieštarauja Kultūros paveldo departamentas.

Rugsėjį nurodydamas per mėnesį suderinti planą premjeras Saulius Skvernelis sakė, kad susiklosčiusi situacija, kai konfliktuoja valstybės institucijos, rodo, jog Lietuvoje yra per daug priežiūros institucijų, todėl aplinkos ir kultūros ministrams taip pat nurodyta lapkritį Vyriausybei pristatyti galimus sprendimus dėl priežiūros institucijų veiklos optimizavimo.

Pirmadienį išplatintame pranešime Kultūros paveldo departamentas taip pat teigia, kad turėtų būti svarstoma galimybė priimti du planus.

Pasak departamento, kultūros paveldo apsaugos reglamentavimas turi būti nustatomas valstybės saugomų kultūros paveldo vietovių (Nidos, Preilos, Pervalkos, Juodkrantės ir Smiltynės) apsaugos tvarkymo planuose, o ne KNNP tvarkymo plane.

„Aplinkos ministerijos pastangos savaip reglamentuoti paveldosaugos klausimus, įtvirtinti niekuo nepagrįstus pastatų griovimą ar pertvarkymą viršija šios ministerijos kompetenciją ir sukuria papildomas įtampas visuomenėje ir valstybinėse institucijose“, – teigia KPD.

2012 metų birželį tuometinė Vyriausybė patvirtino Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planą. Pagal jį, UNESCO saugomoje Kuršių nerijoje buvo numatyta nugriauti penkis objektus, kai kuriuos iš jų sudaro po kelis statinius. Vėliau buvusio premjero Algirdo Butkevičiaus Vyriausybė inicijavo plano pakeitimą – Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba plano korekcijas bando suderinti nuo 2015 metų rudens.

Iki šiol iš penkių griauti pasmerktų objektų nugriautas tik vienas – Juodkrantėje stovėjęs bendrovės „Meirona“ valdytas jachtų klubas ir žuvų restoranas. Tačiau vis dar stovi, pavyzdžiui, trys neteisėti moteliai Preilos g. 8b Preiloje, du viešbučiai adresu L.Rėzos g. 1 Juodkrantėje. Kai kurie pastatai pagal 2012 metų planą turi būti ne visiškai nugriauti, bet pertvarkyti, tai vis dar nepadaryta, pavyzdžiui, komplekse „Seklyčia“ Lotmiškio g. 1 Nidoje, pastatuose L.Rėzos g. 26A Juodkrantėje.

Restorano savininkų nuotr./Šiame pastate buvo įsikūręs restoranas „Sorento“
Restorano savininkų nuotr./Šiame pastate buvo įsikūręs restoranas „Sorento“

Kaina – 20 mln. eurų

TAIP PAT SKAITYKITE: Nelegalių namų Kuršių nerijoje savininkams sužibo viltis juos įteisinti

Biurokratų klaidų Kuršių nerijoje kaina – 20 mln. eurų už namus, kuriuos galbūt teks nugriauti

„Reikia gero buldozerio ir nugriauti tuos pastatus, kurie yra nelegaliai pastatyti! Jokio kito atsakymo iš mano pusės nėra“, – 2005 liepą pareiškė tuometis Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus.

Tada ir prasidėjo „nelegalių“ Kuršių nerijos namų gyventojų vargai. S.Vaičaitis, kaip ir A.Baltrušaitis, prieš 10 metų įsigijo legalius namus Preiloje – jiems buvo išduotas statybos leidimas, patvirtintas detalusis planas.

Tačiau jie nežinojo, kad valdininkai, išduodami statybos leidimus, „neapsižiūrėjo“ – išdavė juos nepaisydami fakto, kad tie namai nebuvo įtraukti į 1994 metais patvirtintą Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo schemą.

Valstybė jau anksčiau yra pripažinusi, kad dalis namų nelegaliais yra pripažinti dėl biurokratinių klaidų, todėl žalą kompensuos.

Skaičiuota, kad preliminari savininkams padaryta žala tokiu atveju gali siekti 20 mln. eurų.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų