Šiuo metu „Danske Bank“ turi daugiau nei 4 tūkst. darbuotojų, kurie dirba penkiuose pastatuose. Šis, 13 tūkst. kv. m ploto biuras pavadintas „DC Meadow“ vardu, yra šeštasis ir užbaigia 5 metus trukusią Saltoniškių miestelio plėtrą. Iš viso įmonė valdo apie 65 tūkst. kv. m biurų ploto.
„Padarėme tam tikrus sprendimus atsisakydami turėtų patalpų. Turėjome ir „Panoramoje“, „Burėse“, taip pat ir Kaune erdvę. Bet norėjome koncentruoti viską vienoje vietoje, „Danske“ miestelyje. Šis pastatas padeda tą tikslą pasiekti. Tokiu būdu turime daugiau mažiau visas operacijas koncentruotas“, – 15min sakė „Danske Bank“ Lietuvoje generalinis direktorius Ramūnas Bičiulaitis.
Pieva mieste
Naująjį „Danske Bank“ pastatą Žvėryno mikrorajone suprojektavo bendrovė „Eventus Pro“, pastatė statybų bendrovė „Mitnija“, o interjero sprendimais rūpinosi įmonės „A2SM“ dizaineriai. Pastato plėtotojas ir savininkas – „Galio Group“.
Kiekvienas pastatas šiame „miestelyje“ turi savo temą. Pirmajame vyrauja vandens tematika, antrajame, kuriame įsikūrusi „Telia“ – miškas, trečiajame dominuoja slėnio tema, o ketvirtajame visur „driekiasi“ pievos. Tai atsikartoja interjere, balduose, vidiniuose fasaduose, susitikimų kambarių pavadinimuose.
Be to, pastatas pritaikytas naujam, hibridiniam, veiklų pobūdžiu grįstam darbui (angl. activity based working). Darbuotojai patys gali organizuoti savo veiklą jų taip vadinamoje „namų zonoje“ (angl. home zone), naudodamos modulines sienas, mobilius stalus, susikurti darbo erdves.
Taip pat biure įrengtos specialios bendradarbystės erdvės, įvairiausio pobūdžio susitikimų kambariai, tylios erdvės, skirtos individualiam darbui ar poilsiui. Suformuotos specialios „fly-in“ zonos, kuriose visada galima rasti laisvą darbo vietą ir „nutūpti“ atkeliavus iš kito pastato.
„Netrukus bus įrengta vaizdo ir tinklalaidžių kūrybos studija (angl. video and podcasting hub), kad dalintumėmės žiniomis ir idėjomis su kolegomis bei visuomene“, – pasakojo R.Bičiulaitis.
Iš viso pastate įrengta daugiau nei 40 įvairių susitikimų ir komandinio darbo erdvių, specialiai pritaikytų nuotoliniams susitikimams.
Pirmajame aukšte, kuris yra atviras visuomenei, įrengtas amfiteatras, kuris skirtas oficialiems bei neoficialiems susibūrimams. Greta jo yra didžiausias pastate žaidimų kambarys, nors jų galima rasti ir kituose aukštuose.
Taip pat komandų formavimui įmonė išskyrė specialią erdvę. Vietoje to, kad eitų į miestą ir ten ieškotų, kur galima būtų susiburti, banko darbuotojai turi savo „butą“ biure. Čia galima rasti virtuvėlę, erdvę „svetainę“, kurioje yra ir židinys, ir pianinas.
Ant pastato stogo įrengta terasas, be to, kaip ir kituose „Danske Bank“ pastatuose, šiame irgi yra miegui skirti kambariai.
Pasiekė brandą
Banke taip pat yra taikomas hibridinis darbo modelis, kuomet 3 dienas per savaitę galima praleisti biure, o likusias namie. Tačiau R.Bičiulaičio teigimu, įmonė siekia, kad kuo daugiau darbuotojų dirbtų iš ofiso.
„Tai padeda komandiniam darbui, labiau jaustis dalimi organizacijos. Vėlgi, kai kurių darbo galimybių negalima perkelti į namus. Tiesiog, komandinę dvasią galima pajausti tik ofise“, – kalbėjo jis.
Anot R.Bičiulaičio, nuo 2012 metų banko plėtra buvo labai sparti ir per metus buvo samdoma šimtai darbuotojų.
„Dabar esame pasiekę brandos lygį, kai turėtume su panašiu darbuotojų skaičiumi dirbti ir ateityje. Nėra griežtų planų. Žinoma, galime svyruoti keli šimtai darbuotojų pirmyn atgal, bet, manau, pasiekėme tą brandos lygį, kai organizacija yra optimali ir jai pavestos užduotys yra tokių apimčių, kokio dydžio Lietuvoje esame“, – 15min aiškino jis.
R.Bičiulaičio nuomone, „Danske Bank“ padalinys Lietuvoje tapo kompetencijų centru ir su laiku ketinama augti ne tiek darbuotojų skaičiumi, bet žiniomis ir vykdyti vis sudėtingesnes operacijas.
„Esame tame etape, kuomet didiname savo gebėjimus organizacijos viduje. Gauname vis sudėtingesnius procesus su kuriais dirbame, darbuotojų kompetencijos auga ir tuo pačiu darbuotojų vadovų skaičius auga“, – kalbėjo jis.
Keičiasi darbuotojų poreikiai
Kalbant apie darbuotojų situaciją Lietuvoje, R.Bičiulaitis pastebėjo, kad įmonė turi nemažai konkurentų - panašių operacijų centrų, kaip ir jie.
„Karantino metu buvo pakankamai stabilus laikotarpis, kai darbuotojai buvo orientuoti į kitas problemas ir žmonės nebuvo linkę keisti darbų. Po karantino ekonomika įsisuko ir darbuotojų kaita, jų pasirengimas keisti darbdavį, darbovietę yra pakankamai didelis. Žinoma, susiduriame su tomis pačiomis problemomis“, – kalbėjo jis.
Startuolių teigimu, po karantino darbuotojų paieškos taisyklės kiek pakito. Jei anksčiau be žaidimų kambario ir nemokamo maisto ar komandiruočių į darbdavį žmogus net nežiūrėdavo, tai dabar reikalauja lankstumo.
„Kiekvienas darbuotojas turi lūkestį, kad jis galės lanksčiai atlikti darbą. Darbuotojas tikisi, kad atėjęs pas mus galės tam tikrą laiko dalį dirbti ne ofise. Bet tas lankstus požiūris į darbą tikrai yra susiformavęs ir tai natūralus poreikis“, – 15min sakė R.Bičiulaitis.