„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Dar vienas žingsnis nacionalinio stadiono link: kaina sieks 156 mln. eurų, bus ir muziejus

Vilniaus savivaldybė ketina artimiausiame tarybos posėdyje žengti dar vieną žingsnį link to, kad pagaliau turėtume nacionalinį stadioną. Savivaldybės administracijos direktorius Povilas Poderskis pristatys klausimą dėl pritarimo koncesijos sutarčiai. Pagal projektą, be stadiono, komplekse bus biblioteka, vaikų darželis, sporto aikštelių, muziejus. 22 ha plote planuojamo objekto kaina nurodoma 93,2 mln. eurų, tačiau per 25 metus sumokėti teks beveik 156 mln. eurų.
Nacionalinis stadionas
Nacionalinis stadionas / Luko Balandžio / 15min nuotr.

Kaina – 156 mln. eurų

Daugiau nei tris dešimtmečius stūksantys nacionalinio stadiono griaučiai pagaliau bus nugriauti. Bent jau to galima tikėtis, jeigu Vilniaus savivaldybės taryba pritars koncesijos sutarčiai ir įpareigos savivaldybės administracijos direktorių tą sutartį pasirašyti.

Pagal turimą planą daugiafunkcis kompleksas užims 22 hektarus žemės ant Šeškinės kalno, o bendra projekto vertė su PVM sieks 93,2 mln. eurų (be PVM 87 mln. eurų). Tiesa, 25 metus nuo objekto pastatymo koncesininkui kasmet mokant po 4,614 mln. eurų iš viso suma pasieks beveik 156 mln. eurų.

Vilniaus savivaldybės nuotr./Nacionalinio stadiono vizualizacija
Vilniaus savivaldybės nuotr./Nacionalinio stadiono vizualizacija

Tokia suma yra dėl to, kad Vyriausybei nusprendus dėl vėluojančios koncesijos sutarties žadėtus objektui 30 mln. eurų Europos Sąjungos lėšų skirti kitiems projektams savivaldybei teko ieškoti kitų finansavimo būdų. Po derybų prie projekto prisijungia privataus kapitalo fondų valdytojas „BaltCap“.

„Projektas gali pabrangti, bet mes galime grąžinti ir pirmais projekto vyksmo metais, kai paslaugos jau bus prieinamos ir objektas veiks, tada galime pasiskolinti ir refinansuoti visą instrumentą. Tada kainuos kapitalo kaštus ir 2 proc. pasiskolintos sumos, vadinasi, apie 50 mln. eurų“, – sakė P.Poderskis.

Dar 54,5 mln. eurų už statinį bus sumokėta iš valstybės biudžeto per dvejus metus kompleksą pastačius.

Tačiau čia esama rizikos, kad tuomet kur kas lengviau koncesininkas galėtų pasitraukti, sumokėjęs tik baudą.

Daugiafunkcio komplekso projektas
Daugiafunkcio komplekso projektas

Sportui – ne tik stadionas

UEFA IV kategorijos stadionas su futbolo aikšte turės 15 tūkst. vietų, dengtas tribūnas ir kainuos 39,2 mln. eurų. Be jo taip pat numatyti 56 tūkst. kv. m dydžio objektai neformaliojo ugdymo veiklai: po stogu įsikurs 6 krepšinio aikštelės, meninės gimnastikos salė, sportinės gimnastikos salė, bokso, imtynių ir fizinio pasirengimo salė, administracinės patalpos. Lauke numatytos dar 3 futbolo aikštės, atitinkančios UEFA standartus, ir lengvosios atletikos stadionas pagal IAAF standartus.

Šalia viso šito komplekse atsiras vietos kultūros ir ugdymo centrui bei bibliotekai, 300 vietų vaikų darželiui ir dešimties salių Nacionaliniam sporto muziejui.

Konsorciumą, laimėjusį daugiafunkcio komplekso konkursą, sudaro „Axis Industries“, kuri rūpintųsi stadiono statybomis ir vystymu, UAB „Kauno arena“, kuri konsultuotų stadiono operavimo klausimais, bei architektas Damonas Lavelle (Didžioji Britanija), atstovaujantis tarptautinei architektų kompanijai „Populous“, projektuojančiai UEFA stadionus, ir Lietuvos kompanija „Cloud architektai“. Prie jų prisideda ir „BaltCap“ – didžiausias Baltijos šalyse fondų valdytojas.

„Axis Industries“ jau ne kartą yra pabrėžę, kad yra pasiruošę imtis stadiono statybų.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Nacionalinis stadionas
Luko Balandžio / 15min nuotr./Nacionalinis stadionas

Pavyks, nes rizika privati?

Kodėl per daugiau nei 30 metų stadiono vis dar nėra? Anot P.Poderskio, stadiono projekto pirmasis konkursas įvyko dar 1984 metais, 1987-aisiais prasidėjo statybos, kurias paskui kelis kartus bandyta nesėkmingai atnaujinti.

Priežastys – įvairios. Tarkim, kad valstybė nesuvaldo didelių projektų. Nelabai aiškus ir naudojimo poreikis, nes Lietuvos futbolo lygis itin žemas, o kultūriniams renginiams užtenka kitų vietų, tokių kaip Vingio ar Kalnų parkai. Ne paskutinėje vietoje ir nestabili politinė nuomonė bei valstybės nepasitikėjimas verslu ir siekis viską daryti patiems.

Dabar pavykti turėtų, anot P.Poderskio dėl labai panašių priežasčių: rizika perkeliama privačiam sektoriui, miestas nesirūpins ir jau pastatyto objekto priežiūra bei veikla jame. Kaip papildomą garantą savivaldybės administracijos direktorius nurodė finansuotoją – „BaltCap“, nes būtent jis perimtų tolimesnę komplekso operavimo riziką, jeigu koncesininkas nuspręstų pasitraukti anksčiau laiko sumokėjęs baudą, kuri siekia apie 2 mln. eurų.

Konkursas dėl daugiafunkcio komplekso baigėsi dar 2017-ųjų pabaigoje, derybos su likusiu vienu dalyviu – 2018 m. spalį. Tačiau teismai su kita bendrove, kuri buvo pašalinta iš konkurso, „Vilniaus nacionaliniu stadionu“ tęsėsi iki šių metų rugpjūčio vidurio.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs