„(Tarybos – 15min past.) vertinimu, STP nėra įgyvendintas planavimo uždavinys nustatyti paveldosaugos reikalavimus ir konkrečių tvarkymo priemonių sistemą Vilniaus senamiesčio teritorijoje ir apsaugos zonoje. Taip pat nėra pasiektas planavimo tikslas užtikrinti Vilniaus senamiesčio teritorijos išsaugojimą bei taikomų paveldosaugos reikalavimų įteisinimą“, – rašoma Architektų rūmų išplatintame pranešime spaudai.
Ekspertų nuomone, pateiktame STP netinkamai įvertinta esama situacija, nepilnai atliktas tyrimų inventorizavimas, nepakankamas duomenų sisteminimas ir STP sprendinių viešinimas. Taip pat STP rengimo procesas ir sprendiniai nėra metodologiškai pagrįsti, nenumatyti konkretūs reglamentai.
Anot Tarybos, vertinusios planą, neįvertintas santykis su galiojančiais detaliaisiais planais ir specialiaisiais teritorijų planais, neužtikrintas jų galiojimo tęstinumas ir teisinės pasekmės, nėra įvertinta, ar STP atitinka visuomenės lūkesčius. Be to, STP neatitinka Architektūros įstatymo kokybės kriterijams, urbanistinės darnos reikalavimams ir neužtikrina galimybių juos įgyvendinti.
„Ekspertų taryba konstatuoja, jog pateiktame STP nesilaikoma 2010 metais priimto Valstybinės kultūros paveldo komisijos sprendimo dėl Vilniaus senamiesčio bei UNESCO rekomendacijų ir tvaraus planavimo taisyklių. Nepakankamas dėmesys skiriamas urbanistinei Senamiesčio ir kraštovaizdžio apsaugai ir nėra reglamentuojama ir pilnai apsaugoma Vilniaus istorinio centro išskirtinė visuotinė vertė.
Parengta STP redakcija įtvirtinama ydinga Vilniaus senamiesčio Akto viršenybė prieš Specialųjį planą, kas prieštarauja Teritorijų planavimo įstatymo nuostatoms, tokiu būdu sudaromos prielaidos išimtims ir neskaidriam STP koregavimo procesui, kas pažeistų viešąjį interesą“, – rašoma pranešime.
Rekomenduoja koreguoti iš esmės
Vilniaus Regioninė architektūros taryba pasiūlė Kultūros paveldo departamentui ir valstybinei įmonei „Lietuvos paminklai“ grįžti prie patvirtintos koncepcijos nuostatų ir vadovaujantis NKPAĮ nustatyti nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos ir veiklos plėtojimo kultūros paveldo vietovėje bei jos apsaugos zonoje paveldosaugos reikalavimus.
Taip pat rengiant STP užtikrinti atitikimą teisinių aktų reikalavimams, derinant visų interesų grupių poreikius, bei užtikrinant jų darną. Įvertinti visuomenės teisėtus lūkesčius ir užtikrinti jų apsaugą.
Architektai siūlo atnaujinti informaciją apie atliktus tyrimus ir naudoti jų duomenis. Konkretizuoti paveldo vertybių išsaugojimo ir valdymo prioritetus. Naudoti tik įstatymiškai apibrėžtas nuostatas ir vertingųjų savybių apibūdinimus.
"Dėl išvadoje išdėstytų priežasčių rekomenduojama STP koreguoti iš esmės ir koreguotus sprendinius viešinti iš naujo", - rekomenduoja Architektų taryba.
Peikia ir tie, kurie rengė dokumentą
Vilniaus senamiesčio nekilnojamojo kultūros paveldo planą anksčiau kritikavo ir Vilniaus miesto plėtros departamento direktorius Mindaugas Pakalnis. Dienraščiui „Lietuvos rytas“ jis yra tvirtinęs, kad tokio plano tvirtinti negalima ir miestas darys viską, kad to neatsitiktų. Anot specialisto, blogai, kad planą rengė abejotinos kvalifikacijos skirtingos komandos, o jų darbas gerokai nutolo nuo anksčiau patvirtintos Senamiesčio tvarkymo koncepcijos.
Keisčiausia, kad parengtą dokumentą pliekia net jį rengę specialistai, o prieš pat pateikiant planą svarstyti visuomenei iš projekto vadovo pareigų pasitraukęs architektas Vincas Brezgys. Valstybinė kultūros paveldo komisija taip pat svarstė planą ir jį sukritikavo, o jos vadovė Evelina Karalevičienė „Lietuvos rytui“ teigė, kad dokumentas visiškai neatitinka jam keltų tikslų.
Už daugiau kaip 12 mln. eurų iš valstybės žemės sklypą sostinės centre įsigijusi „Ikea“ įmonių grupės įsteigtam investiciniam fondui priklausanti bendrovė „Vastint Lietuva“ save guodžia dar nepradėjusi statybų buvusios Respublikinės universitetinės Raudonojo kryžiaus ligoninės teritorijoje.
„Jei būtų patvirtintas specialusis planas, mes laikytume, kad valstybė elgėsi nesąžiningai ir nuslėpė nuo pirkėjo esmines aplinkybes. Mes būsime priversti nutraukti investicinį projektą ir teismuose reikalauti iš valstybės atlyginti milijoninius nuostolius. Toks valdininkų elgesys valstybei gali pridaryti ir daugiau žalos. Būtų suduotas itin skaudus smūgis investuotojų pasitikėjimui Lietuvos teisine aplinka ir valstybės institucijomis“, – dienraščiui sausio pabaigoje teigė įmonės vadovas Kęstutis Vedeckis.
Viešasis plano svarstymas baigėsi vasario 5-ąją.
