„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Daugiabučio statytojai Vilniaus Žvėryne susidūrė su netikėta kliūtimi: kaimynai „gulasi“ skersai kelio

Miglos g. 55, Vilniuje, tarp sovietinių daugiabučių pūpso Leonidą Brežnevą menantis senas aptrupėjęs dvibutis namas, aptvertas išklypusia vielinio tinklo tvorele. Šiandien čia liepsnoja konflikto laužas. Namo savininkai savoje žemėje norėtų pastatyti naują daugiabutį ir iš esmės pakeisti teritoriją. Tačiau kaimynystėje esantys gyventojai siekia visomis išgalėmis tą stabdyti – anot jų, čia ir taip nėra vietos.
Namas Miglos gatvėje
Šis Namas Miglos gatvėje turėtų virsti nauju daugiabučiu, tačiau kaimynams tai nepatinka / Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr.

Miglos gatvės gyventojų ir naują namą planuojančių atstovų pozicijos priešingos ir netgi teikiami duomenys – skirtingi.

Į 15min kreipėsi 93 kaimynų parašus surinkę Žvėryno Miglos g. gyventojai, piktindamiesi, kad jiems į akis pučiama migla – esą šalimais planuojamas „5-7 aukštų pastatas su 50 butų“, kuris gerokai išsišoks iš konteksto pagal aukštingumą ir pažeis normatyvus.

„Šiuo metu Žvėryne darosi nebeįmanoma gyventi, bent jau mūsų pusėje“, – teigia redakcijoje apsilankiusi Miglos gatvės gyventojų asociacijos vadovė Ieva Dzedulionienė ir vardija: gatvė per siaura netgi vienpusiam eismui, vietos statyti automobilius nėra, infrastruktūra itin menka, netgi vietos darželyje ar mokykloje nėra.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Miglos gatvė, arba, kaip sako gyventojai – kiemas
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Miglos gatvė, arba, kaip sako gyventojai – kiemas

Tačiau naujo daugiabučio planuotojai kalba apie gerokai mažesnius skaičius – 4 aukštai ir iki 32 butų, automobilių statymas – po žeme, o pastatas neišsiskirs panoramoje. Anot jų, tai tik pati pirminė projekto stadija, kai koreguojamas detalusis planas, o iki namo projekto dar toli.

Statytojai tikina, kad kaimynai netgi neina į dialogą, nors jiems siūloma praplatinti gatvę, sutvarkyti aplinką.

„Mes stengiamės tartis – siūlome pagerinti infrastruktūrą, praplėsti esamą Miglos gatvę, sutvarkyti aplinką, kaip priklausytų. Tokie dalykai daromi įprastai. Bet jie nieko nenori. Nenori, kad čia būtų dar kas nors. Mes gyvename teisinėje visuomenėje, yra įstatymai“, – teigia sklypo savininkams atstovaujantis Vaidas Pakalka, vienos iš sklypo savininkių vyras.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Centre – užtverta Miglos g., kurią statytojai žada platinti, kairėje – aistras kurstantis pastatas
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Centre – užtverta Miglos g., kurią statytojai žada platinti, kairėje – aistras kurstantis pastatas

Tarp dviejų ugnių atsidūrusi Vilniaus miesto savivaldybė vertina, kad teisybė yra statytojų pusėje.

„Tai urbanizuojama (užstatoma teritorija), esamas naudojimo būdas leidžia daugiabutę statybą, siekiama nusistatyti reglamentus daugiabučiui pastatui. Be to, ir aplinkoje vyrauja daugiabučiai pastatai“, – teigia savivaldybės Miesto plėtros departamento direktoriaus pavaduotoja Raimonda Rudukienė.

Tačiau gyventojai patikina, kad nenurims ir institucijas atakuoja pretenzijomis.

Gyventojai: kodėl įgyvendinamas maksimalus planas?

Redakcijoje apsilankę gyventojai patikina, kad yra daug neatitikimų, kurie kelia rūpesčių dėl naujo projekto, jie pasigenda tinkamo viešinimo, rūpinasi, kad jau dabar kieme nėra kur statyti automobilių, tačiau dabar jų kiemas pavirs gatve į naują daugiabutį.

15min žurnalistas apsilankė Miglos gatvėje – infrastruktūra iš tiesų atrodo skurdi, o gatvelė siaura, ji šiuo metu netgi užtverta taip, kad nebūtų galima privažiuoti iš kitos pusės.

„Vietoje šio 2 aukštų namo mums nori pastatyti 4 aukštų namą pagal viešinimą, tačiau pagal aiškinamąjį raštą jau išeina 5-7 aukštai. Viešinamas 16 metrų aukštis, o aiškinamajame rašte atsiranda 21 metras. Taip dabar atrodo tas namas pro mano langą (rodo nuotrauką – 15min). Savivaldybė vertina, kad čia vyrauja daugiaaukščiai, nors už šio namo visas kvartalas yra 2 aukštų“, – aprodo aplinką I.Dzedulionienė.

15min skaitytojo nuotr./Siaura gatvele tektų važiuoti didesniam gyventojų skaičiui
15min skaitytojo nuotr./Siaura gatvele tektų važiuoti didesniam gyventojų skaičiui

Ji žeria daug priekaištų – esą jau ir taip aplinka yra sausakimša, o naujas didelis pastatas itin pablogintų gyventojų gerovę.

„Jie vadina gatve, bet praktiškai tai siaura gatvelė, o realiai – kiemas. Čia 50 butų gyventojai stato automobilius, o vietos yra tik dėl to, kad gyvena senyvi žmonės“, – sako I.Dzedulionienė.

Jai antrina kitas Miglos g. gyventojas Edvardas Doroškevič.

„Morališkai žiūrint, planuojant neturi būti atstovaujama tik užsakovui. Rašte surašyta, kad čia palanki infrastruktūra – tai melas, ji nepalanki. Pats neturiu kur pasistatyti mašinos, į darželį vaikui buvo sunku patekti, nežinau, kaip su mokykla bus. Jau nekalbant apie tai, kad gatvė – vos du metrai nuo laiptinės. Taip, mes išgyvensime, bet tai nėra palanku, tai nesveikas savivaldybės požiūris, turi būti diskusijos“, – sako jis.

15min skaitytojų inf./Sklypo brėžinys
15min skaitytojų inf./Sklypo brėžinys

Jis skaičiuoja, kad vienam butui tenka 0,38 automobilio statymo vietos, kai naujiems butams koeficientas „turėtų siekti 0,75“.

„Galbūt tai viso Vilniaus problema, bet per šį kiemą jau dabar, jei kas daro remontą, su autobusiuku čia vos įsuka. Pagal šitą užstatymo ribą jie nori, kad čia būtų 50 butų gyvenamasis namas. Kai pažiūri, čia yra įvažiavimas tik pro kiemą, kita pusė 20 metų yra uždaryta“, – sako E.Doroškevič.

Gyventojai rodo į kitus neatitikimus: sklype auga medžiai, kurie nenurodyti aiškinamajame rašte, kliūna ir statytojų reputacija, ir Žvėryno gyventojų tankumas, statybų apimtys rajone, gatvių apmokestinimas, kurio kol kas Miglos g. pavyko išvengti.

„Žvėryne 11 tūkst. gyventojų. Pagal internete prieinamus duomenis, nuo 2011 m. čia vien Arvydas Avulis pastatė virš 800 butų. Nei vienos naujos mokyklos, nei vieno naujo darželio, poliklinikos – niekas nieko nepastatė“, – sako gyventojams atstovaujančios asociacijos vadovė.

Papiktino viešinimas

E.Doroškevič labiausiai piktina tai, kaip vyko detaliojo plano koregavimo projekto viešinimas – jis tikina, kad statytojai „važiuoja buldozeriu“ ir nori kuo mažiau viešumo.

„Užkabino ant garažo ir ant vieno namo skelbimą. Ir viskas. Nesvarbu, kad čia yra daugiau susijusių gyventojų, jokios papildomos informacijos nebuvo. (…) Kai tik išreiškėme savo susirūpinimą, kitą dieną buvo išsiųsti registruoti laiškai gyventojams. Pamatė, kad yra kažkoks pasipriešinimas. Tada vienas gyventojas nuėjo tuo adresu, kur galima susipažinti su planu. Tai ten yra butas senyvo amžiaus žmogaus, kuris nieko nežinojo apie projektą. Mes pateikėme pretenziją savivaldybei“, – sako E.Doroškevič.

Jis vardija datas: pernai viešas pristatymas buvo nukeltas prieš šventes, gruodžio 24-ąją 16 val., vėliau dar kartą nukeltas ir įvyko gruodžio 28 d. 16 val.

15min skaitytojo nuotr./Viešinimo akimirka
15min skaitytojo nuotr./Viešinimo akimirka

„Tarsi toks noras, kad kuo mažiau žmonių sudalyvautų posėdyje“, – sako E.Doroškevič. Jis įsitikinęs, kad vietoj 2 butų namo negali išaugti 50 butų pastatas nekeičiant detaliojo plano, todėl skundas pateiktas dar ir Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai.

Savivaldybė: atitinka reikalavimus, o viešinti nebūtina

Vilniaus miesto savivaldybės atstovė patikina, kad gyventojų teiginiai dėl įvairių neatitikimų, pvz., Architektūros įstatymo kriterijams, bendrojo plano sprendiniams, nėra teisingi. O koreguojant paskirties keitimą netgi nebūtina to viešinti.

„Pagal Vilniaus miesto bendrojo plano sprendinius žemės sklypas patenka į vidutinio užstatymo intensyvumo gyvenamųjų teritorijų funkcinę zoną. Atkreiptinas dėmesys, kad teisės aktais nenustatytas reikalavimas informuoti visuomenę apie keičiamą žemės sklypo paskirtį ir/ar būdą. Daugiabučių gyvenamųjų namų statyba žemės sklype Miglos g. 55 gali būti vykdoma tik atlikus kitus veiksmus ir procedūras, susijusias su detaliojo plano koregavimu ir statybos reglamentų nustatymu užtikrinat projekto viešinimą“, – teigia R.Rudukienė.

Anot jos, Miglos g. 55 savininkų prašymas buvo patenkintas ir žemės sklypo naudojimo būdas iš „mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos“ pakeistas į „daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos“ naudojimo būdą, atsižvelgiant į Vilniaus miesto bendrąjį planą, Žvėryno rajono detalųjį planą.

Parengta pagal 15min skaitytojų inf./Šioje vietoje planuojamas naujas daugiabutis
Parengta pagal 15min skaitytojų inf./Šioje vietoje planuojamas naujas daugiabutis

„Architektūros klausimai nenagrinėjami, nes tai nėra techninis projektas. Laikas susipažinimui su projektu buvo pakankamas, buvo išlaikyti terminai numatyti teritorijų planavimą reglamentuojančiuose teisės aktuose“, – sako R.Rudukienė.

Jau techninio projekto metu, anot jos, turės būti paskaičiuoti insoliaciniai skaičiavimai, planuojamas užstatymas derinamas prie aplinkos ir esamos padėties (stovėjimo aikštelė, želdynai, gretimybės ir t.t.).

„Miesto plėtros departamentas sulaukė pasiūlymų iš aplinkinių gyventojų, kuriuos nagrinės vyksiančiame viešame posėdyje, parengs atsakymus gyventojams“, – teigia R.Rudukienė.

15min skaitytojo nuotr./Vaizdas į Miglos g. 55 pastatą pro kaimynės langą
15min skaitytojo nuotr./Vaizdas į Miglos g. 55 pastatą pro kaimynės langą

Savininkai žada mažesnį pastatą

Savininkams atstovaujantis V.Pakalka patikina, kad būsimas pastatas nebus toks didelis, kaip įsivaizduoja gyventojai, o statytojai tik pagerintų aplinką – išlaikytų želdynus, platintų gatvę, naujiems gyventojams po namu būtų įrengta požeminė stovėjimo aikštelė.

„Ten planuojamas nedidelis 1200 kv. metrų daugiabutis gyvenamasis namas, čia faktiškai iki 30 butų namas 15 arų sklype pagal bendrojo plano reglamentus. Bendruomenė, ten gyvena daugiausia vyresnio amžiaus žmonės, stengiasi kaip įmanoma tam sutrukdyti, daro iš to didelį ažiotažą, kad čia bendrabutį statysime. Nieko panašaus realybėje nėra. Dar net nėra aišku, ar mes čia statysime, galbūt parduosime tą sklypą padarę plano korekcijas“, – sako V.Pakalka.

15min skaitytojo nuotr./Miglos g. 55
15min skaitytojo nuotr./Miglos g. 55

Jis įtaria, kad gyventojus buria atskiri suinteresuoti asmenys.

„Žinau, kad jie apeliuoja į mano buvusias pareigas (Nacionalinės žemės tarnybos vadovas – 15min) ir tuo manipuliuoja. Čia visuomenė, žmonės reaguoja. Tačiau yra dvibutis namas, virš 300 kvadratinių metrų, dabar atsiranda 1200 kv. metrų. Viskas pagal teisės aktus, kaip priklauso, kaip numatyta bendrajame plane. Galų gale, tai yra centrinė miesto dalis, ne individualių namų gyvenvietė, šalia daugiabutis stovi. Tad argumentų pasakyta daug, bet tai yra emocijos“, – sako V.Pakalka.

Jis atkreipia dėmesį, kad dabar teritorija nesutvarkyta.

„Viskas apžėlę, apaugę, nėra net takų iki miško normaliai nueiti. Jie ten patys nesitvarko, stovi apleista krepšinio aikštelė – viskas po senovei. Vyraujantis gyventojų amžius yra po 70 metų, kurie keisti nieko nenori. O mes, jei tik savivaldybė pasakė padaryti kokią korektūrą – iškart sutikome, nors net teisės aktai to neįpareigoja“, – sako V.Pakalka.

Jis tikina, norįs geranoriškai su kaimynais išspręsti šią situaciją.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Vaidas Pakalka
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Vaidas Pakalka

„Aš ne tas žmogus, kuris linkęs kariauti. Kaip tik reikia susitarti, bet noro kalbėtis yra tik į vieną pusę, kad tik jų nuomonė. Buvo pasiūlymas, kad reikia praplatinti gatvę – tą ir planuojama padaryti, atverti pravažiavimus, kad tuos dalykus išspręstume, kad srautai nesusikirstų per dabartinį įvažiavimą. Tai čia jau didžiulis pagerinimas yra ir tų problemų sprendimas. Bet nėra noro girdėti, tik noras kenkti, kad detalus planas nebūtų parengtas“, – atsidūsta V.Pakalka.

Projektuotoja: šio sklypo savininkų teisės tokios pačios, kaip ir kaimynų

Projektavimo paslaugas Miglos g. 55 pastato savininkams teikiančios bendrovės „Ugna“ vadovė Saulė Kazlauskienė patikina, kad teisės į nuosavybę yra visiems vienodos.

„Mes turime nuosavybės dokumentus, pagal kuriuos mes turime teisę statyti daugiabutį namą. Kitas dalykas yra bendrojo plano sprendiniai. Ir taip, mes turime atsižvelgti į faktiškai susiklosčiusį užstatymo intensyvumą tame kvartale. Mes nagrinėjame, kokie yra gretimi pastatai, ir stengiamės, kad tame kontekste pastatas irgi neišsišoktų pagal bendrojo plano sprendinius“, – sako S.Kazlauskienė.

Anot jos, numatytas sklypo užstatymas sieks apie 50 proc., o intensyvumas – 0,8.

„Mes savo iniciatyva padidinome želdynų dalį – privalomas yra 30 proc., mes padidiname iki 40 proc. Dar įrašėme tokią pastabą, kad jei bus iškertamas vertingas medis, vietoj kiekvieno medžio numatoma atsodinti po du medžius. Taip, yra padaryta medžių taksacija, sklype yra keli vertingi beržai“, – gyventojų priekaištus aptaria S.Kazlauskienė.

Anot jos, kelias iš tiesų yra labai problematiškas tiek esamiems gyventojams, tiek ir sklypo planuotojams.

„Yra nuspręsta, kad iš tikrųjų bus daroma Miglos g. rekonstrukcija kitame etape. Šiame etape sklypas yra tik planuojamas, detalusis planas, gali būti tik koncepcija. O kai yra konkretūs pastato parametrai, užsakomos miesto ūkio sąlygos, pagal tai gatvės rekonstrukcijai bus išduotos sąlygos su reikalavimais, užsakovai juos stengsis įgyvendinti. (…) Gatvė dabar 3 metrų pločio, ją reikia platinti iki 3,5 metrų. Užsakovai garantuoja, kad gatvė bus platinama“, – sako S.Kazlauskienė ir akcentuoja, kad tai jau daroma rengiant techninius sprendimus.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Namas Miglos gatvėje
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Namas Miglos gatvėje

Ji vertina, kad preliminariai planuojami 32 butai, o visiems butams reikalingos automobilių statymo vietos būtų įrengtos po žeme, o pastato aukštis – 16 metrų arba keturi aukštai.

„Mūsų pastatas nebus aukštesnis, nei šalia esantis daugiabutis ir kontekste tikrai neišsišoks. Ir Paribio g. yra 4 aukštų daugiabučiai. Atsižvelgiant į reljefą, pastatas, ko gero, nebus monolitas – gal bus laiptuotas, tačiau dabar neįmanoma pasakyti, nes sprendinių nėra“, – sako S.Kazlauskienė.

Ji tikina, kad planuojant sklypą stengiamasi palikti kuo didesnius parametrus, kad daugiau laisvės turėtų projektuotojai, o normatyvus jie vis tiek turės atitikti.

„Jei užbrėšime griežtą liniją, pradedant dėlioti laiptines, įvažiavimus, ribos suvaržys galimybes rasti geresnį variantą namo projektui. Jei užstatymo tinklelis ir per visą sklypą būtų nupieštas, užstatymo procentas vis tiek apriboja, kiek jame galima statyti. Tačiau tai suteikia laisvumo – pastatą galima pastumti į vieną ar kitą pusę, išlaikyti norminius atstumus“, – aiškina architektė.

Ji patikina, kad šiame etape neįmanoma gyventojams pateikti tikslių ir konkrečių atsakymų, kadangi projektas nedetalizuotas, tai šiame etape ir nedaroma.

S.Kazlauskienė atmeta ir gyventojų priekaištą, kad pagal Senamiesčio tvarkybos reikalavimus leidžiamas aukštis tik iki 12 metrų.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Namas Miglos gatvėje
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Namas Miglos gatvėje

„Žvėrynas pagal Senamiesčio reglamentą padalytas į kelias dalis. Žemiau galioja griežtesni apsaugos reikalavimai, o čia yra vizualinės apsaugos zona – čia „Panorama“ prekybos centras, yra daugiau administracinių pastatų arčiau žiedo. Pagal vizualinės apsaugos reglamentą mūsų pastatas negalės užstoti Karoliniškių kalvų, kurios matomos iš Senamiesčio, Gedimino pilies“, – sako S.Kazlauskienė.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs