Milijonus pavyksta sutaupyti dėl aukštų kokybės standartų
Energetikos ministerijos skaičiavimai rodo, kad Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programa prisidėjo prie to, kad iš viso 2010-2016 m. šilumos poreikis namų ūkiuose sumažėjo beveik dešimtadaliu. Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) skaičiavimais, šiuo metu per šildymo sezoną dėl daugiabučių renovacijos pavyksta sutaupyti apie 11 mln. eurų, kai vidutinė šilumos kaina siekia 5,25 ct/kWh su PVM.
Kaip pastebi renovacijos procesą Lietuvoje administruojančios įstaigos – Būsto energijos taupymo agentūra (BETA) vadovas Valius Serbenta, šių rezultatų pavyko pasiekti dėl kokybiško renovacijos įgyvendinimo, kuris leidžia daugiabučių gyventojams sutaupyti daugiau kaip 40 procentų energijos.
„Dauguma atnaujintų daugiabučių sutaupo bent pusę šilumos energijos, o dažnai faktiniai sutaupymai lenkia bet kokias prognozes – apstu namų, vadinamųjų „čempionų“, kurių suvartojamos šilumos energijos sąnaudos susitraukia net daugiau kaip 80 proc. Jeigu programa būtų įgyvendinama vien formaliai, nesiekiant aukščiausių kokybės standartų, tendencija būtų kitokia – dauguma namų sutaupytų tik 40 proc. Laimei, valstybės investicijos – ir lėšų, ir laiko prasme – į renovacijos darbų kokybės užtikrinimą, atsipirko su kaupu“, – paaiškina V. Serbenta, pridurdamas, kad šiemet dėmesys renovacijos darbų kokybei buvo dar kartą sustiprintas. Teisės aktuose detaliau apibrėžtos ir renovacijos administratoriaus, ir techninio prižiūrėtojo funkcijos.
Liko tik dvi savivaldybės be renovuotų daugiabučių
BETA vadovas pabrėžia, kad vienas svarbiausių renovacijos proceso bruožų – jos masiškumas ir paplitimas įvairaus dydžio Lietuvos savivaldybėse. Nors pagal renovuotų daugiabučių skaičių pirmauja didieji Lietuvos miestuose, mažesnės savivaldybės neatsilieka.
„Pavyzdžiui, Ignalinos rajono savivaldybėje, kurioje per 15 tūkst. gyventojų, šiemet bus baigta paskutinio daugiabučio renovacija. Didelė daugiabučių namų renovuota ir Druskininkuose, Anykščiuose, Birštone. Tokios tendencijos džiugina, nes renovacija prisideda prie gyvenimo kokybės užtikrinimo ne tik didmiesčiuose, kurių gyventojai turi didesnes pajamas, bet ir rajonuose“, – komentuoja V. Serbenta, pastebėdamas, kad vienas iš svarbiausių veiksnių, leidusių savivaldybėms aktyviai imtis iniciatyvos skatinant gyventojus atnaujinti savo būstą – valstybės parama socialiai pažeidžiamiems asmenims. „Per visą Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos gyvavimo laiką patiems pažeidžiamiausiems buvo suteikiama parama. Šiuo metu gyventojams, turintiems teisę į šildymo kompensaciją skiriama 100 proc. valstybės parama, apimanti renovacijos darbus, ir jų administravimą, bei kitas išlaidas“, – akcentuoja pašnekovas.
Vis dėlto, ne paslaptis, kad ne visos savivaldybės suskubo aktyviai imtis renovacijos iniciavimo. Net šiuo metu yra dvi savivaldybės, kurioje pagal Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą neįgyvendintas nei vienas projektas. Tačiau BETA vadovas pabrėžia, kad kasmet tokių savivaldybių mažėja, o bent vienas ar keli gerieji renovuotų namų pavyzdžiai greitai įtikina kaimyninius namus atnaujinimo nauda.
Universali programa, kurianti saugesnę aplinką
Nors Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos svarbiausias tikslas – sumažinti šilumos švaistymą, renovacijos metu įgyvendinamos energinio efektyvumo priemonės bei inžinerinių sistemų atnaujinimas leidžia pratęsti pastato gyvavimo laiką ir apčiuopiamai pagerinti jo būklę.
Renovacija senos statybos namuose taip pat padeda gyventojams kovoti su pelėsiu, nes pastatas izoliuojamas nuo neigiamos išorės įtakos ir temperatūrų svyravimo. Sienų apšiltinimas, nuogrindos atnaujinimas saugo būstą nuo toksiškų medžiagų, patenkančių pro suskeldėjusias sienas ir pamatus. Šalto vandens sistemos atnaujinimas, kuris priklauso papildomoms renovacijos priemonėms, jau išgelbėjo daugybė namų nuo užteršto, iš senų vamzdžių bėgančio drumsto vandens.
„Šiuo metu dauguma Lietuvos gyventojų žino apie renovacijos privalumus, susijusius su artimiausia gyvenamąją aplinka, todėl sekantis žingsnis renovacijos kelyje – kvartalinė renovacija, kurios metu daug dėmesio bus sutelkiama ne tik į daugiabutį, bet ir į jo aplinką: kiemą, želdinius, stovėjimo aikšteles, šilumos trasas, naują gatvės apšvietimą. Kompleksiškai atnaujinant grupes namų kartu su jų aplinka bus pasiekti net tik kelis kartus didesni energijos sutaupymai, bet ir iš esmės sprendžiami patogesnio, turtingesnio ir saugesnio gyvenimo daugiabučių kvartaluose, klausimai“, – akcentuoja V. Serbenta.
