Apie 60 proc. daugiabučių Lietuvoje pastatyta 1961–1993 metais.
2011 m. tuomet dar veikusios Būsto urbanistinės plėtros agentūros analizėje skelbiama, kad iš Lietuvoje esančių 35 500 daugiabučių (3-jų ir daugiau butų), pastatytų iki 1940 metų yra 10 051, nuo 1941 iki 1960 m. – 3 688, o 1961 – 1993 metais – 20 507 daugiabučiai.
Vienas pagrindinių argumentų griauti namus ir vietoje jų statyti naujus – namų amžius ir gyventojų poreikių jau neatitinkantis būtų suplanavimas.
Tačiau pasirinkus pastarąjį variantą, nebūtų galima pasinaudoti ES parama, kuri skirta tik daugiabučiams modernizuoti, todėl bene vienintelė išeitis gauti finansavimą senų namų griovimui ir naujų statymui – privataus kapitalo pritraukimas.
Naujas butas mainais už seną
 |
| Kauno meras Andrius Kupčinskas |
Reikia pripažinti, kad išorės renovacija duotų efektą dešimtmečiui, nes pastatai statyti pagal senas technologijas ir jų gyvavimo laikas artėja į pabaigą, – sako Andrius Kupčinskas.
Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas apskaičiavo, kad Kaune galėtų būti apie šimtas namų, kuriuos reikėtų griauti ir vietoje jų statyti naujus. Pavyzdžiui, tokie namai yra VI Forto teritorijoje esantys daugiabučiai.
„Reikia pripažinti, kad išorės renovacija duotų efektą dešimtmečiui, nes pastatai statyti pagal senas technologijas ir jų gyvavimo laikas artėja į pabaigą. Juose susidėvėjusi ne tik pastato išorė ar siūlės, bet ir vamzdynai ir vidaus įranga“, – sako A.Kupčinskas.
A.Kupčinkui patinka idėja – senus penkiaaukščius Kauno miesto daugiabučius galėtų pakeisti daugiau butų turintys, pavyzdžiui, devynaukščiai namai. Kol senieji namai būtų griaunami ir jų vietoje statomi kiti, gyventojai laikinai galėtų būti iškeldinami į kitą namą, o baigus statybas grįžtų į senojo vietoje stovintį naująjį.
Nauda seniesiems gyventojams – jie gautų visiškai naujus butus, o statybose dalyvaujanti bendrovė galėtų parduoti papildomuose esančius butus ir uždirbti.
Kauno miesto savivaldybė šį rudenį ketina sėsti prie derybų stalo su Aplinkos ministerija (AM) ir tartis, kad būtų sutvarkyta idėjos įgyvendinimui reikalinga teisinė bazė.
Tačiau įstatymų pakeitimas ir privataus kapitalo pritraukimas – ne vieninteliai sunkumai idėjos įgyvendinimui. Bene didžiausia problema – senuose daugiabučiuose neretas gyventojas yra senyvo amžiaus ar socialiai remtinas, kuris nėra suinteresuotas pokyčiais.
Tik per prievartą
 |
| Kęstutis Vanagas |
„Kausta“ – viena iš bendrovių, kuri domisi galimybe griauti senus namus ir vietoje jų statyti naujus. K.Vanagas sako, kad įmonės sprendimą dėl dalyvavimo projekte nulemtų skaičiavimai – ar investicijos į namus atsipirktų. Suomijos kapitalo statybų bendrovės „Kausta“ vadovas Kęstutis Vanagas sako, kad daugiabučių perstatymo idėja galėtų būti įgyvendinta tik per prievartą. Jis neabejoja, kad geranoriškai gyventojai procese dalyvauti nesutiktų.
Pašnekovas mano, kad sovietų okupacijos metais statyti namai neatitinka šios dienos gyventojų poreikių. Be to, modernizuotų namų šildymo sąnaudos ateityje vis tiek bus didesnės nei naujai pastatytų: „Pažiūrėkime į Karoliniškių rajoną, ten dauguma gyventojų yra pensininkai. Ar jauni žmonės vėliau norės pirkti senus butus, kuriuose reikės daugiau mokėti už šildymą? Kitas dalykas – gyvenimo kokybė sename bute netenkins jo šios dienos poreikių, nes mūsų poreikiai ir gyvenimo būdas, palyginti su tuo kas buvo prieš penkiasdešimtmetį, yra pasikeitę.“
Dar sudėtingesnė padėtis yra mažuose miesteliuose, kuriuose renovacija, kaip skelbė AM, juda greičiausiai. K.Vanagas atkreipė dėmesį, kad juose gyventojų nuolatos mažėja, nes žmonės perka pigiausius senus butus miestuose, o ne miesteliuose. Taigi kyla klausimas, ar praėjus dešimtmečiui po renovacijos juose liks gyventojų.
„Senus namus vis tiek reikės griauti ateityje, o vėliau, į namus sukišus daug pinigų, griauti nesinorės dar labiau. Tai gal geriau ryžtis tai daryti dabar?“ – klausia K.Vanagas.
Namai neatitinka poreikių
Chruščiovo laikais statyti namai ne tik seni, jie netinka ir erdvinių kokybių reikalavimų, – sako Vytas Zabilius.
Bendrovės „Ober-Haus“ generalinis direktorius Vytas Zabilius taip pat sako pritariantis idėjai kai kuriuos namus griauti, nes kapitaliai renovuoti, pavyzdžiui, blokinių namų, beveik neįmanoma.: „Chruščiovo laikais statyti namai ne tik seni, jie netinka ir erdvinių kokybių reikalavimų: mažiukai butai, mažos laiptinės, nedidelės automobilių aikštelės. Jei tokie namai po dešimtmečio taps avariniais, būsime įdėję pinigus į griūvantį daiktą.“
V.Zabilius svarsto, kad naujų namų statyba vietoje nugriautų senų galėtų būti finansuojama savivaldybių ir privačių investuotojų pinigais.
Tačiau jis abejoja, ar žmonėms, gyvenantiems senuose avarinės būklės namuose, juos nugriovus pavyktų gauti naujos statybos butus toje pačioje vietoje: „Greičiausiai žmonės būtų keliami į kitą rajoną, kur butai pigesni – dėl vietos ir apsimokėtų projektą įgyvendinti. Naujuose rajonuose turėtų būti statomas kvartalas, kur būtų perkelti gyventojai iš avarinių namų, o vietoje pastarųjų atsirastų nauji namai.“
Gali stovėti ir šimtą metų
 |
| Vytautas Stasiūnas |
Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos vadovas Vytautas Stasiūnas palaiko N.Chruščiovo laikais statytų daugiabučių renovacijos idėją. Pasak jo, nesvarbu, kad didelė dalis okupacijos metais statytų namų planuoti penkiasdešimtmečiui – Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) atlikti tyrimai rodo, kad jų eksploatacijos laikas galėtų siekti ir 125 metus.
„Daugiabučių modernizavimas kainuoja 500 litų už kvadratinį metrą, o pastatyti naują namą – 5 tūkst. litų už kvadratinį metrą. Be to, renovuotame name galime pasiekti beveik tokias pačias šilumos sąnaudas kaip ir naujame. Renovacija yra pats pigiausias būdas atnaujinti būstą“, – sako jis.
Tiesa, pasak V.Zabiliaus, naujų namų statybos kvadratinio metro kaina anaiptol nekainuoja 5 tūkst. litų. kvadratinis metras naujame name su visomis išlaidomis ir visa apdaila kainuoja apie 2,5–3 tūkst. litų.
Nuomonei, kad okupacijos metais statyti namai dar tinkami naudojimui, pritarė ir VGTU technikos mokslų daktaras Česlovas Ignatavičius.
„Požymių, kad mūsų namai būtų avarinės būklės, beveik nėra. Galime kalbėti tik apie atskirų vietų avarinę būklę – dėl blogos priežiūros nusidėvėję balkonai, fasadai. Tačiau taip yra tik todėl, kad jie neatnaujinami. Jei namus prižiūrėtume, jie galėtų stovėti ir dar gerokai ilgiau nei 150 metų“, – sako Č.Ignatavičius.
Pašnekovas sako suprantantis, kad mažos prie namų esančios automobilių stovėjimo aikštelės ir daugiabučių suplanavimas jau neatitinka gyventojų poreikių, tačiau dėl to namų nebūtina griauti – architektė Sigita Dagelienė yra parengusi planą, kaip namus renovuoti.
Lygiagrečiai su renovacija
 |
| Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis |
Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis sutinka, kad kai kuriuos namus galima būtų griauti ir vietoje jų statyti naujus, tačiau jis atkreipia dėmesį, kad šios idėjos negalima supriešinti su renovacija, nes renovacija vykdoma pasinaudojant ES finansine parama, kuri negali būti panaudota pastatų griovimui: „Jei atsirastų savivaldybių ir privačių įmonių, norinčių įgyvendinti tokius projektus, tokias idėjas sveikinčiau. Jei įstatyminiai dalykai kliūna, pasistengsime juos pataisyti. Tačiau tokie procesai galėtų vykti lygiagrečiai su renovacija, o ne vietoje jos.“
V.Mazuronis sako, kad dabartiniame renovacijos etape avarinės būklės namai nėra renovuojami – tokius namus kol kas liepta atidėti į šalį.
Šiuo metu AM yra atrinkusi 830 daugiabučių, kurių projektų ir statybos pirkimai turėtų būti pabaigti rugpjūčio – rugsėjo mėnesiais, o statybos darbai prasidėti spalio mėnesį.
