Vilniaus savivaldybė vasarį Aplinkos ministerijai pateikė 250 renovuotinų sostinės namų sąrašą. Šie namai yra energetiškai neefektyviausi, tad galės būti renovuojami pagal ministerijos naujai parengtą daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą. Vilniaus savivaldybė įpareigojo šių namų administratorius apklausti gyventojus, ar jie sutinka renovuoti daugiabučius pagal naująjį modelį.
Pritaria nenoriai
Tačiau apklausos nevyksta taip sklandžiai, kaip norėtųsi. Gyventojai šiuo metu teturi išreikšti pritarimą galimybei renovaciją atlikti, už ką nemokamai bus atliktas namo energetinis auditas, parengti kiti dokumentai. Tik tuomet namas pakartotinai spręs, ar nori pradėti pačią renovaciją.
 |
| Renovuotas namas Keramikų gatvėje |
Vis dėlto gyventojai jau dabar nori žinoti, kaip renovacija vyks, kokią dalį išlaidų kompensuos, kiek teks sumokėti patiems. Deja, bet administruojančių įstaigų atstovai į tokius klausimus atsakyti negali – jie paprasčiausiai neturi tokios informacijos.
Su daugiabučių administruojančių įmonių vadovais susitikęs Vilniaus meras Artūras Zuokas pažėrė kritikos jų darbui. Esą dirbama neefektyviai, užmirštami klientų interesai, nerodoma pakankamai iniciatyvos.
Šiuo metu Vilniuje yra 32 namai, pasiruošę pradėti renovaciją, kai tik paaiškės Aplinkos ministerijos rengiamas finansavimo modelis. Dar 25 pastatai Žirmūnuose turi parengtus techninius projektus. Tačiau visi šie daugiabučiai nebus pirmieji renovavimo eilėje – Aplinkos ministerija savivaldybių prašė pateikti naują sąrašą pastatų, kurie neturi nei energetinio audito, investicinių planų ir kurių energijos suvartojimas kvadratiniam metrui yra daugiau negu 150 kilovatvalandžių. Tokių pastatų Vilniuje suskaičiuota beveik 150.
Administratorius kaltina neatlikus namų darbų
 |
| 15min.lt/Violetos Grigaliūnaitės nuotr./Lenkijoje, Augustave po renovacijos namai dažomi įvairiomis spalvomis |
„Administratoriai turėjo atlikti namų darbus – gauti preliminarų gyventojų sutikimą, kad Aplinkos ministerija galėtų finansuoti energetinio audito ir investicinio plano parengimą. Atėjus laikui rezultatai labai nuliūdino. Šiuo metu esame pateikę 33 namų gyventojų sutikimą, iš jų 19 bendrijų. 8 pateikė patys gyventojai, kurie kreipėsi į savivaldybę ir patys surinko parašus. O 11 administratorių, kurie administruoja tuos minėtus 150 neefektyviausių pastatų, kurių gyventojai moka daugiausiai už šildymą, pateikė tik 6“, – priekaištavo meras.
Administratoriai priekaištus atremia tvirtindami, kad jie padarė viską, ką galėjo, tačiau patys gyventojai nesidomi ir nedalyvauja apklausoje. Esą administruojančių įmonių darbuotojai lankėsi butuose, bandė kalbėtis su gyventojais, bet net ir tai ne visada gelbėja, kadangi darbuotojai negali atsakyti į visus gyventojų klausimus apie būsimąją renovaciją.
Bendrovės „Šilėja“ direktorius Rimantas Daugėla teigė, kad pagrindinė problema yra neaiškumai dėl antro renovacijos finansavimo varianto. Esą pagal senąją JESSICA programą gyventojai jau buvo pasiryžę renovuoti savo būstus, tačiau paskelbus, kad tvarka keisis, visi sustojo, norėdami sužinoti, kas bus toliau. Tačiau pokyčiai vis dar nėra aiškūs – ar renovacijos imsis kažkuri savivaldybės įmonė, kas mokės, kas ims paskolas ir t.t.
Gyventojams – neįdomu?
„Tai gyventojai ir nori sužinoti pirmiausia, renovuodami savo namą. Kitas dalykas – labai sunku su gyventojais kalbėtis. Šeškinės rajonas didelis, daug neefektyvių namų, bet labai daug ir pensininkų. Kiekvienas pensininkas pirmiausia klausia, kiek jis sutaupys po renovacijos. Labai gerai, kai yra numatyta, kad energetinis projektas, įvertinimas daromas valstybės lėšomis. Anksčiau tekdavo gyventojams tuos pinigus surinkti“, – sakė „Šilėjos“ direktorius.
 |
| Artūras Zuokas |
Anot R.Daugėlos, apklausa lapelius išdalinant gyventojams į pašto dėžutes yra tik preliminarus, nes gyventojai privalo pasirašyti, o administratoriai išsiaiškinti, ar tai tikrai buto savininkas, o ne nuomininkas. O to išsiaiškinti balsavimo eigoje negalima. Tad tenka keliauti į kiekvieną butą. Tačiau vis dėlto labiausiai reikia papildomos informacijos iš Aplinkos ministerijos.
Meras tvirtino suprantąs, kad klausimų kol kas daugiau nei atsakymų, tačiau esą pirmiausia svarbu paklausti žmonių, ar jie pritaria pačiai renovacijos idėjai, nes būtent tai ir atvers jiems kelią nemokamai atlikti namo energetinį auditą ir parengti investicinį planą.
„Patys administratoriai nėra pakankamai aktyvūs, apklausas atlieka per lėtai, nors gal ir laiko trūksta (apklausoms buvo duotos dvi savaitės – red.past.). Kita pusė – ir patys gyventojai nėra aktyvūs. Susitikę su administratoriais labai aiškiai pasakėme, kad iki pirmadienio pateiktų visą papildomą namų sąrašą ir atlikti per savaitgalį papildomas gyventojų apklausas“, – penktadienį kalbėjo A.Zuokas.
Bendrabučius siūlo įtraukti į atskirą sąrašą
Daugiabučius administruojančios įmonės ypač skundžiasi negalinčios susitarti su bendrabučių gyventojais. Namai seni, suvartoja daug šilumos energijos, tačiau juose gyvena daugybė nuomininkų, kuriems visiškai nerūpi namo likimas. A.Zuokas pritaria, kad tokie namai turėtų būti įtraukti į atskirus sąrašus.
„Galbūt kai kuriuose tokiuose pastatuose renovacija jau net nėra tikslinga. Todėl tuos pastatus reikėtų dėti į atskirą galimą projektą, o rinkti tų gyventojų parašus, kurie nori ir jų namus renovavus naudos turėtų ir gyventojai, ir valstybė. Gyventojai mažiau mokėtų už šildymą, o valstybė, šiuo atveju – savivaldybė, pirktų importuojamo kuro – mazuto ar dujų“, – svarstė Vilniaus meras.
