Metinė prenumerata tik 6,99 Eur. Juodai geras pasiūlymas
Išbandyti

Daugiabučių renovacija: tiesa ir mitai

Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) administruojama Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programa visuomenėje išlieka kontraversiška tema, keliančia aštrias diskusijas – vieni ją palaiko, kiti nepasitiki ir negailestingai kritikuoja – abejingų nėra. Norėdama išsklaidyti nesusipratimus, BETA atrinko plačiausiai visuomenėje paplitusius mitus, kurie bus išsamiai paaiškinti turinio projekte.
Renovuotas daugiabutis Birštone
Renovuotas daugiabutis Birštone / BETA nuotr.

„Žiniasklaidoje ir socialinėje erdvėje kasdien susilaukiame naujo srauto komentarų, nuogąstavimų dėl renovacijos – apie tai kalba tiek žmonės, kurių daugiabučiai yra renovuoti, tiek žmonės, kurie nėra asmeniškai susidūrę su savo gyvenamųjų pastatų atnaujinimu. Didžioji dalis jų būtų išspręsta, jeigu jie žinotų, kur ir kada reikia kreiptis, kas atsakingas už neramumus keliančias situacijas ir kas padės išspręsti iškilusias problemas“, – teigia BETA direktorius Valius Serbenta.

Renovacija Lietuvoje: nuo A iki Z

Pradėkime nuo pradžių – Daugiabučių renovacijos procesas Lietuvoje prasidėjo 2005 m., o iki 2013 metų, pirmo etapo metu, buvo atnaujinti 479 gyvenamieji namai. Per tuos aštuonerius metus programa buvo ne kartą koreguota – kelis kartus buvo rengtos įstatymų, reglamentuojančių daugiabučių atnaujinimą, pataisos, atnaujintos programos taisyklės ir sąlygos, kurios būsto modernizavimą pavertė patrauklesniu procesu gyventojams. Tai įrodo daugiabučio renovacijos skaičiai – iki šiandienos šalyje turime daugiau nei 2800 renovuotų daugiabučių, bei dabar vyksta daugiau nei 400 atnaujinimo darbai.

Programoje dalyvauja tik daugiabučiai – trijų ir daugiau butų gyvenamieji namai, kurie buvo pastatyti pagal iki 1993 m. galiojusius statybos techninius normatyvus. Šių daugiabučių energinis efektyvumas yra maždaug dvigubai prastesnis nei būstų, statytų pagal atnaujintus normatyvus.

Daugiabučių atnaujinimo (modernizavimo) programa siūlo daug įvairių energinį efektyvumą didinančių priemonių, kurios gali būti įgyvendintos renovacijos darbų metu – šildymo ir karšto vandens sistemų pertvarkymą bei keitimą, ventiliacijos ir rekuperacijos sistemų tvarkymą ar stogo ir išorinių sienų šiltinimą, taip pat balkonų įstiklinimą, bendrojo naudojimo patalpų ir atskirų butų langų keitimą, liftų modernizavimą ir kitas priemones.

Jeigu daugiabutis įtrauktas į savivaldybės parengtą kvartalo energinio efektyvumo didinimo programą, gyventojai dabar galės džiaugtis atnaujintais šaligatviais, vaikų žaidimų aikštelėmis, žaliosiomis erdvėmis, parkavimo aikštelėmis ir t.t.

Renovacija sprendžia Europos masto problemas

Nulis naudos ir tuščia piniginė, neadekvačiai aukštos ir nepagrįstos kainos, prasčiausia kokybė už aukščiausią kainą, mano amžiui užteks ir be renovacijos – tai vieni iš labiausiai visuomenėje paplitusių mitų, kurie bus paneigti turinio projekte.

Vis dėlto, kiekvienas renovacijos priešininkas dažnai pamiršta opią problemą, kurios mastai yra didesni nei tik Lietuvos ribos ir kurią yra būtina spręsti pradedant kiekvienam nuo savęs. Ar žinojote, kad dauguma daugiabučių namų Lietuvoje suvartoja itin daug šilumos energijos, o priklausomai nuo investicijų į namo modernizavimą, daugiabučio atnaujinimas padeda sutaupyti daugiau kaip 40 proc. pastato šildymui naudojamos energijos?

Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programa padeda spręsti didesnio masto problemas – pavyzdžiui, klimato kaitos. Ar žinojote, kad pastatų sektorius suvartoja apie 40 procentų nuo visos suvartojamos energijos energijos ir išmeta į aplinką apie 36 procentus visos anglies dvideginio emisijos Europos Sąjungoje? Būtent šiame sektoriuje glūdi šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų mažinimo potencialas, tam pasitelkiant pastatų energijos efektyvumo didinimą.

Energinio efektyvumo didinimas yra Vyriausybės prioritetas, dalį renovacijai reikalingų lėšų finansuoja valstybė, kad gyventojams nereikėtų visko dengti tik iš savo pinigų. Socialiai jautriems butų savininkams yra padengiamos visas su namo renovacija susijusias išlaidos. Už renovaciją mokėti jiems nereikia.

Nuogąstaujantiems, ar renovacijos procesas nenutrūks, V. Serbenta turi atsakymą: „Europos Sąjunga yra įsipareigojusi ne vėliau kaip 2050 m. sukurti tvarią, konkurencingą, saugią energetikos sistemą, taikant principą „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“. Norint pasiekti tą tikslą, Lietuva ir kitos valstybės narės ruošia ilgalaikes renovacijos strategijas. Siekiant ekonomiškai efektyviu būdu įgyvendinti plataus užmojo tikslus energijos vartojimo efektyvumo srityje vidutinis metinis renovacijų lygis turi sudaryti 3%.“

Tiesą slepiantys mitai

Šiame turinio projekte BETA kviečia susipažinti su labiausiai paplitusiais mitais, kurie bus paneigti. Kas žino, galbūt faktai ir didesnio paveikslo matymas paskatins prisidėti prie problemų sprendimo dėl geresnio rytojaus, pradedant nuo savo seno sovietinio daugiabučio?


Šia straipsnių serija siekiama supažindinti visuomenę su labiausiai paplitusiais Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) administruojamos Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos mitais. Straipsnių serija paneigia daugiausiai diskusijų sukeliančius visuomenėje paplitusius stereotipus.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos