„Šiuo metu Vilniaus mieste jau vyksta 4 pastatų kompleksinė renovacija. Pavyzdys – šis puikus namas, – stovėdamas šalia Gerosios Vilties g. 18-ojo namo kalbėjo Vilniaus meras Artūras Zuokas. – Artimiausiu metu prasidės dar 25 namų renovacija. Bendrai Vilniaus mieste turime apie 240 paraiškų, nors nėra labai paprastos procedūros ir reikia labai daug nuveikti, kad gyventojai sutiktų tai pradėti.“
Daugiabučių – 4 tūkst., paraiškų – 240
Nors meras kalba džiugiai, vargu, ar yra kuo džiaugtis. Iš viso sostinėje stovi apie 6 tūkst. daugiabučių namų. Iš jų – apie 4 tūkst. pastatyti sovietmečiu ir didžiąją daugumą jų reikėtų renovuoti. Tad net ir 250 paraiškų didelio įspūdžio nedaro.
Vis dėlto kai kur darbai vyksta. Gerosios Vilties g. 18, S.Stanevičiaus g. 22 namai tai įrodo. Kaip pasakojo Gerosios Vilties g. 18 namo gyventojų bendrijos pirmininkas Antanas Šackus, įkalbėti gyventojus buvo tikrai sudėtinga, tai užtruko apie pusmetį.
Projekto vertė – 2,2 mln. Lt, 40 proc. sumos kompensavo valstybė. Vidutiniškai dviejų kambarių butui dar teks susimokėti 13 tūkst. Lt, per mėnesį mokama po 100 Lt. Šiame name yra 100 butų.
„Pensijos mažos, žmonėms atrodo, kad neišsimokės. Kai sužinojo, kad valstybė duos paramą, jeigu žmonės gauna kompensacijas, tuomet pasipriešinimas sumažėjo. Pasakėme, kad gaus kompensacijas, tada pasirašė. O šiaip sunku buvo 51-60 proc. sutikimų surinkti. Dabar jau džiaugiasi, tik reikalauja prižiūrėti kokybę. Kokybės žiūrime visi“, – pasakojo A.Šackus.
Siūlo kaupti PVM dalį
Šiame name apšiltintos sienos, pakeisti langai, balkonai, visa šildymo sistema, sudėti radiatoriai su dalikliais, nors to pirminėje sąmatoje nebuvo, teko koreguoti. Kol kas beveik baigtas atnaujinimas tik vienoje daugiabučio pusėje, tačiau iki lapkričio pabaigos žadama pabaigti viską. Taip pat dar laukia kanalizacijos vamzdyno keitimas, tačiau tą bus galima daryti prasidėjus šildymo sezonui.
Pensijos mažos, žmonėms atrodo, kad neišsimokės. Kai sužinojo, kad Valstybė duos paramą, jeigu žmonės gauna kompensacijas, tuomet pasipriešinimas sumažėjo. Pasakėme, kad gaus kompensacijas, tada pasirašė, – pasakojo A.Šackus.
Šis namas nebuvo tarp rekordininkų pagal šilumos sąskaitų dydžius.
Standartinis trijų kambarių, apie 60 kv. m butas šalčiausiais mėnesiais gaudavo apie 300 Lt sąskaitas už šilumą. Įprastą mėnesį suma siekdavo apie 250 Lt. Tačiau bendrijos pirmininkas tikisi, kad po renovacijos tos sąskaitos sumažės perpus.
A.Zuokas įsitikinęs, kad jeigu Seimas ir Vyriausybė nuspręstų didinti šildymui PVM nuo lengvatinio 9 proc. tarifo iki 21 proc., ta padidėjusi dalis – 12 proc. – turėtų būti kaupiama renovacijos kaštams padengti.
„Jeigu Seimas tokį sprendimą priimtų, neabejoju, kad tai pajudintų renovaciją visoje Lietuvoje. Kalbėjome su bendrijos pirmininku, kad didžiausia problema yra pagyvenę žmonės, kurie turi mažesnes pajamas ir nesiryžta vykdyti renovacijos, o dėl to kenčia kita pastato gyventojų dalis“, – kalbėjo meras.
Paklaustas, kodėl Vilniuje procesas itin lėtas, palyginti su mažaisiais Lietuvos miestais, A.Zuokas įvardijo kelias problemas – procedūros yra sudėtingos, jos dažnai keičiasi keičiantis aplinkos ministrams, kurių kiekvienas įveda naują tvarką. „Kita problema yra gyventojai, jų aktyvumas ir apsisprendimas“, – teigė A.Zuokas.
Trūksta rangovų
VšĮ „Atnaujinkime miestą“ direktorius Vilmantas Jankūnas įvardija ir dar vieną dalyką, kuris stabdo procesus – paskelbus pirkimą per Centrinę pirkimų organizaciją (CPO) nesulaukiama norinčių renovuoti namus bendrovių. „Kad ir šios dienos pavyzdys – iš 7 pateiktų namų per CPO pirkimą, keturių nenupirko. Daugumai kaina netinka, investicinio plano rengėjai padaro tam tikrų klaidų, kurios išaiškėja vėliau“, – pasakojo V.Jankūnas.
Trūksta ir pačių statybininkų, todėl kainos neretai jų netenkina. Be to, bendrovėms kur kas patogiau statyti naujus objektus, nei imtis renovacijos, kur kiekvienas gyventojas mano turįs teisę išsakyti savo reikalavimus ir nuomonę apie darbų kokybę.
Apskaičiuot, kad renovuoto namo gyventojų šilumos sąskaitas sumažėja apie 40 proc., kartais ir daugiau. Tačiau paprastai renovuotis suskumba ne tie namai, kuriems renovacijos labiausiai reikia, o tie, kuriuose gyvena aktyvesni žmonės.
