Visi pradeda nuo daugiau
„Visi namai pradeda nuo to, kad nori visko. Po to pasiskaičiuoja, kiek tai kainuos. Dažniausia nebūtinų, valstybės nefinansuojamų priemonių atsisako. Lieka tik pagrindiniai dalykai – sienų, stogo šiltinimas, langų keitimas ir balkonų stiklinimas, šilumos sistemos atnaujinimas“, – sako Kauno apskrityje daugiabučių modernizaciją prižiūrinčios įmonės vadovas Gediminas Zakšauskas.
Modernizuoti tipinį 9 aukštų, 2–3 laiptinių namą, ko gero, pigiausia. Todėl tokie namai pasirenka „platesnį“ priemonių paketą.
Pašnekovas pastebi, kad kainos ir įgyvendinamų energetinio efektyvumo ir kitų priemonių – pavyzdžiui, elektros instaliacijos, visų vamzdynų keitimo ir t. t., gausa dažniausiai gali pasigirti 9 aukštų namai:
„Modernizuoti tipinį 9 aukštų, 2–3 laiptinių namą, ko gero, pigiausia. Todėl tokie namai pasirenka „platesnį“ priemonių paketą – jie ne tik apšiltina pastatą, nusimato esminį vamzdynų atnaujinimą, bet ir pasirūpina rekuperacine sistema, ant namo stogo užsideda saulės kolektorius. O jeigu, pavyzdžiui, palyginsime 5 aukštų ir 3 namų aukštų namus, akivaizdu, jog nors stogo plotis tas pats, 5 aukštų gyventojai mokės už jo šiltinimą mažiau, nes jų name – daugiau. Atitinkamai 3 aukštų namukas greičiausia rinksis kuklesnį modernizacijos variantą.“
G. Zakšauskas atkreipia dėmesį, jog pasirenkamų energetinių priemonių spektras priklauso ir nuo to, kokiame rajone yra daugiabutis: „Administruojame modernizaciją keliuose namuose, kurie yra paveldo zonoje. Juos modernizuojant yra reikalavimas išsaugoti tam tikrus autentiškus architektūros elementus. Kitur taip pat negalime šiltinti fasado, tad tokių namų modernizacija atrodo truputį kitaip. Pavyzdžiui, 5 cm šiltinimas yra dedamas iš vidaus. Taip pat daugiau dėmesio bei investicijų reikalauja balkonai, kurie yra itin prastos būklės, bet labai ypatingos architektūros. Kita vertus, dažniausiai senamiestyje gyvena šiek tiek turtingesni žmonės, ir šios išlaidos jiems atrodo priimtinos.“
Siekia aprengti namą „šiaurietišku kostiumu“
Tauragėje daugiabučių modernizaciją prižiūrinčios įmonės direktorė Edita Vaitkutė – Zinkė sako, jog stengiasi gyventojus įkalbėti ne daugiau eksperimentuoti, bet rinktis kuo daugiau taupymo priemonių:
„Pavyzdžiui, į saulės kolektorius gyventojai žiūri labai atsargiai, ir tai yra natūralu. Paprastai modernizuojant namą, norisi visko daugiau atnaujinti, todėl pasirenkami paprastesni taupymo variantai ir paprastesnės priemonės.
Pavyzdžiui, iš vienvamzdės pereinama į dvivamzdę šildymo sistemą, sudedami dalikliai, pasirenkami reguliuojami radiatoriai. Skaičiuojama taip, kad pinigų liktų ir vandentiekiui, ir nuotekoms, ir elektros instaliacijai.
Svarbiausia, kad namas būtų aprengtas „šiaurietišku kostiumu“, nepamirštant nei batų, nei apatinių. Kompleksinis namo atnaujinimas labai svarbus, nes palikus pūliuojančią žaizdą 35–40 metų senumo pastate, ji vis tiek po kelerių metų atsivers. Tam, aišku, norisi užbėgti už akių ir pataisyti viską iš karto.“
Nepaisant gana nedidelės erdvės manevrams renkantis modernizacijos priemones, pašnekovė pastebi, jog rengiant naujausius modernizacijos projektus, gyventojai buvo šiek tiek drąsesni: „Šiuo metu bandome priemones kiek paįvairinti. Teikiame siūlymus, kuriuose numatytos ir alternatyvios valstybės remiamos modernizacijos priemonės. Jos galėtų būti dar efektyvesnis sprendimas. Žiūrėsime, kiek tokie pasiūlymai prigyja praktikoje.“
