Daiktai rūsyje – ant plytelių, medinių kaladžių
B.Marazienė namą Gudžių kaime (Varėnos raj.) pirko vos tik išaušus Nepriklausomybei. Tiesa, net perkant būstą rūsyje jau telkšojo vanduo, bet tuometinis kolūkio pirmininkas moters šeimą patikino, kad tai laikina: esą namas naujos statybos, neseniai šalimais iškastas melioracijos griovys, tad laikui bėgant problemos nebus. Tačiau vanduo iš rūsio nedingo, o jo lygis tik kilo ir dėl to gyventojai vis patiria nuostolių.
„Dabar viskas iškelta: ir pečius, ir daržovės, ir kiti daiktai. Nes antraip nuo drėgmės viskas supūva. Vieną pečių išmetėm jau, nes smarkiai palijus ir tą apsėmė. Ir antras duris tuoj teks mesti. Be to dėl drėgmės ir namo pamatai skilinėja. Kiti žmonės, kai sužino, kaip gyvename, sako, kad bėgčiau, o tai pats namas tuoj užgrius“, – 15min pasakojo B.Marazienė.
Anot moters, rūsyje įprastai laikosi apie 40 centimetrų vandens, o palijus – pakyla iki 60 cm. B.Marazienei tenka vandenį iš ten pumpuoti bent 3–4 kartus per dieną, o smarkiau palijus kartais tenka kviesti į pagalbą tarnybas. Be to, tokia pati problema kamuoja ir kaimynystėje esančius du namus.
Jokios pagalbos iš valdžios
Praėjus keleriems metams po namo įsigijimo, B.Marazienė pagalbos kreipėsi į valdžios institucijas, nes kolūkių jau nebebuvo. Moteris kreipėsi į savivaldybę, į rajono merus, į apygardoje išrinktus Seimo narius prašydama įrengti naują drenažo sistemą, tačiau pastangos buvo bergždžios.
„Jie man atsakydavo, kad apie situaciją žino, tačiau trūksta lėšų, ieško jų. 1996 metais iškasė griovį šalia, tačiau iš jo jokios naudos – kaip sėmė rūsį, taip toliau jį semia“, – teigia B.Marazienė. Anot jos, sistemą prieš 15 metų įrengti būtų kainavę apie 130 tūkst. litų (37,6 tūkst. eurų).
Apžiūrėti situacijos atvykusi komisija nustatė, kad nusausinti rūsius galima būtų tik prisijungus prie neseniai įrengto rinktuvo, bet įrengti rūsiuose drenažo sistemą privalo patys gyventojai.
2005 metais B.Marazienė gavo atsakymą iš Varėnos rajono mero Vido Mikalausko, kuris darė prielaidą, kad vanduo į rūsius patenka dėl sovietmečiu įrengto, bet sugedusio drenažo rinktuvo ir sąnašų sukaupusio melioracijos griovio, todėl juos reikia suremontuoti.
Tačiau atsakyme rašoma, kad remontą atlikti yra problematiška: rinktuvai nusidriekę per keliolika privačių asmenų sklypų, be to, tiems gyventojams, kurie nesusiduria su vandens problema, tai yra neaktualu, todėl neapsimoka tvarkyti. Savo atsakyme meras taip pat teigia, kad iš biudžeto lėšų galima remontuoti tik valstybinėje žemėje esančius įrenginius, o privačiuose sklypuose tai turi tvarkyti patys gyventojai. Tiesa, naujas drenažo rinktuvas apylinkėje buvo įrengtas 2007 m.
B.Marazienė su kaimynais dėl apsemtų rūsių po metų vėl kreipėsi į institucijas. Apžiūrėti situacijos atvykusi komisija nustatė, kad nusausinti rūsius galima būtų tik prisijungus prie neseniai įrengto rinktuvo, bet įrengti rūsiuose drenažo sistemą privalo patys gyventojai. Varėnos rajono savivaldybės atsakyme rašoma, kad jeigu pamatų drenažo sistema būtų įrengta, tai savivaldybė galėtų įrengti reikiamus šulinius bei nuvedimą į rinktuvą. Moteris vėliau kreipėsi į apygardos išrinktą Seimo narį Algį Kašėtą, kuris atsakė, kad prašys savivaldybės skirti lėšų iš biudžeto problemai spręsti. Bet B.Marazienė vėliau vis gaudavo tą patį atsakymą iš savivaldybės – gyventojai turi patys už savo pinigus įrengti drenažo sistemą.
Tačiau Gudžių kaimo gyventojams patiems įrengti sistemą būtų per brangu. B.Marazienė teigė, kad ji neturinti tiek lėšų, o dabar pinigai eina nuo drėgmės nukentėjusiam rūsiui tvarkyti. Be to, tiek ji, tiek jos kaimynai tikisi, kad būtent visą sistemos įdiegimą padengs rajono savivaldybė, kadangi tai ne gyventojų kaltė, kad nusipirko namą su statybos broku, apie kurį nebuvo užsiminta įsigijimo metu.
Savivaldybė galėtų padengti tik penktadalį sumos
15min kreipėsi į Varėnos rajono savivaldybę. Savivaldybės Turto valdymo skyriaus vedėjas Egidijus Zaleskis sako, kad drenažo sistemų įrengimas individualiems namams nėra savivaldybės funkcija. Tačiau gyventojai gali tikėtis kitos pagalbos iš įstaigos, pavyzdžiui, konsultacijų įrengiant sistemas.
„Problemų dėl apsemiamų rūsių turėjo ne tik Gudžių kaimo, bet ir kitų kaimų gyventojai. Rūsys yra sudėtinė gyvenamojo namo dalis, tad ir jo būkle bei drenažinės sistemos įrengimu bei priežiūra turėtų rūpintis gyvenamojo namo savininkas. Savivaldybė remia bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbus. Tad ir šiuo atveju, jeigu Gudžių kaimo gyventojai nuspręstų įsirengti bendrą drenažinę sistemą savo lėšomis, savivaldybė ieškotų galimybių bendrai finansuoti šios sistemos įrengimą iki 20 proc.“, – 15min atsiųstame atsakyme rašo E.Zaleskis.
Savivaldybė ieškotų galimybių bendrai finansuoti šios sistemos įrengimą iki 20 proc., – teigė E.Zaleskis
Jis taip pat sako, kad nors B.Marazienės problema yra žinoma, tačiau Turto valdymo skyrius nebuvo gavęs jokio raštiško kreipimosi dėl pagalbos ar paramos, o būtent gyventojai turėtų rodyti iniciatyvą. Skyriaus vedėjas dalijasi pavyzdžiais, kai gyventojai prašė paramos, tiesa, ne visada jie patys nori prisidėti.
„Pavyzdžiui, 2016 m. dėl drenažo sistemos atnaujinimo darbų kreipėsi Dubičių kaimo gyventojai. Gyventojams buvo pasiūlytas dalinis savivaldybės prisidėjimas, tačiau gyventojai nenorėjo prisidėti prie darbų. Tačiau turime ir sėkmingų bendradarbiavimo pavydžių. Šiais metais vykdant Matuizų kaimo Pušų gatvės kapitalinio remonto darbus buvo pagilinti grioviai. O dalis šios gatvės savininkų pasinaudojo šiais grioviais, nuvesdami į juos vandenį, kuris kaupiasi gyvenamųjų namų rūsiuose. Šiuos darbus privačių namų savininkai atliko savo lėšomis.
Kolūkio negalima tapatinti su valstybine institucija
Pasidomėjus, kas turėtų būti atsakingas už kolūkio statybos namo broką, advokatų profesinės bendrijos „Triniti LT“ partneris, advokatas Deivis Valiulis, atsakė, kad tuo metu galiojusiame Civiliniame kodekse (CK) buvo nustatyta, kad nuosavybė gali būti valstybinė, kolūkinė-kooperatinė arba profsąjungų ir kitokių visuomeninių organizacijų. Pagal tuometinį kodeksą darytina išvada, kad kolūkiai buvo nuosavybės teisės subjektai, jų negalima tapatinti su valstybe.
„Kolūkiui priklausantys gyvenamieji namai nebuvo valstybės nuosavybės objektas. Nustačius, kad gyvenamasis namas buvo valstybės nuosavybė, pareigą pašalinti nustatytus trūkumus turėtų valdžios institucijos, kitu atveju, gyvenamajam namui buvus kolūkio nuosavybe, trūkumų šalinimo pareiga tektų kolūkiui“, – atsakyme 15min rašo D.Valiulis.
Teisininkas teigia, kad po Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo vykdant ekonomikos reformą kolūkiai galėjo būti pertvarkomi į žemės ūkio bendroves, privatizavus jų turtą pagal galiojusius teisės aktus. Taigi, pertvarkytas kolūkis turėjo tapti žemės ūkio įmone, kuri perimtų kolūkio teises ir pareigas.
Taigi, pertvarkytas kolūkis turėjo tapti žemės ūkio įmone, kuri perimtų kolūkio teises ir pareigas.
„Vertinant iš šios dienos perspektyvos, teisinio pagrindo įpareigoti vietos savivaldos instituciją pašalinti minėtus statybos darbų trūkumus nėra, juolab kad tiek garantiniai, tiek ieškinio senaties terminai yra pasibaigę.
Vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo nuostatomis, viena iš savivaldybės tarybos išimtinių kompetencijų yra sprendimų dėl kompensacijų tam tikroms vartotojų grupėms mokėjimo priėmimas, papildomos socialinės paramos, socialinių pašalpų ir kompensacijų skyrimo iš savivaldybės biudžeto tvarkos nustatymas. Taigi, vietos valdžia gali prisidėti prie dėl statybos darbų defektų kilusios žalos bei defektų šalinimo išlaidų kompensavimo. Kokio dydžio gali būti parama, nusistato pačios savivaldybės“, – aiškina D.Valiulis.
Jis priduria, kad dabar CK numato terminus, per kiek laiko turi būti pašalintas namo statybos brokas (5, 10 ar 20 metų, priklausomai nuo defektų pobūdžio), tačiau B.Marazienės atveju tai jau negalioja.
„1990 metų pradžioje Lietuvoje galiojo 1964 m. priimtas Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos civilinis kodeksas, kuris galiojo iki 2001 m. liepos. Šis teisės aktas konkrečių garantinių terminų statybos darbams nenustatė“, – atsakė advokatas.
Tačiau, anot D.Valiulio, pagal to meto CK ieškiniams dėl pastatų ir įrenginių trūkumų buvo taikomas sutrumpintas vienų metų senaties terminas. Bet pagal galiojusias Kapitalinės statybos rangos sutarčių taisykles, rangovas, statantis gyvenamuosius namus, turėjo savo sąskaita per dvejus metus pašalinti dėl jo kaltės esamus atliktų darbų defektus.
