Šią informaciją Audrys Karalius, architektas, Lietuvos architektų rūmų tarybos narys, paskelbė savo valdomame portale Pilotas.lt.
„Principingą poziciją užėmusi LAR taryba nusprendė nenuleisti rankų ir teisybės ieškoti Aukščiausiame teisme, kurio sprendimai bus svarbūs ne tik konkrečiam Gedimino pr. 27 atvejui, bet ir tolesnei architektūrinei teisės praktikai Lietuvoje“, – rašoma pranešime.
Tai 15min patvirtino ir Architektų rūmų pirmininkas Lukas Rekevičius.
„Taip nuspręsta, nes įstiklinimas iš esmės pakeitė pastato tūrį, kuris yra saugoma vertinga savybė. Pagal Architektūros įstatymą, kurio įgyvendinimu rūpinasi Rūmai, paveldo išsaugojimas – vienas architektūros kokybės kriterijų, kuriuos giname.
Šis atvejis labai principinis dar ir todėl, kad Gedimino pr. 27 – puikus tarpukario modernizmo objektas, stebėtinai mažai nukentėjęs per Antrąjį pasaulinį karą ir per sovietmetį, ir per pirmus laukinio kapitalizmo nepriklausomybės metus“, – 15min sakė jis.
Be to, pasak L.Rekevičiaus, LAR svarbi principinė Aukščiausiojo Teismo pozicija – ar įstaiga turi teisę ginti viešąjį interesą tokiais rezonansiniais atvejais.
„Taigi, byla ne vien tik dėl paties pastato įstiklinimo“, – 15min aiškino jis.
BNS skelbė, kad Vilniaus apygardos teismas konstatavo, jog Rūmai neturėjo teisės ginčyti šio sprendimo teisėtumo.
Tai teismas nurodė patenkinęs turto savininkės ir sostinės savivaldybės skundus bei panaikinęs ankstesnę, 2019 metų balandį Vilniaus miesto apylinkės teismo priimtą, nutartį.
Šia ankstesne nutartimi buvo patenkintas Lietuvos architektų rūmų ieškinys ir statybos darbai Gedimino prospekto ir A.Jakšto gatvių sankirtoje pastate pripažinti neteisėtais, o pastato dalį įstiklinusi bendrovė „Vilniaus Žalgirio dengtas plaukimo baseinas“ įpareigota per 3 mėnesius pašalinti visus darbus pastate Gedimino pr. 27.
Įmonė, gavusi leidimus, įstiklino atvirą pastato pirmo aukšto dalį ir šioje dalyje norėjo įrengti sezoninę kavinę.
Teisės aktų pakeitimai, leidžiantys Architektų rūmams be tarpininkų kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo, įsigaliojo 2017-ųjų lapkritį, t.y. vėliau, nei buvo priimami sprendimai dėl pastato įstiklinimo, nurodė teismas, – skelbė BNS.
15min primena, kad pastatų komplekso administracinis pastatas, adresu Gedimino pr. 27, pastatytas 1938 metais pagal architektų Stanislavo Mužinskio ir Ježio Soltano projektą, o į Kultūros paveldo vertybių registrą įtrauktas 1993 metais. Be kitų svarbių ir saugotinų dalykų, Kultūros paveldo vertybių registre rašoma, kad šio pastato vertingosios savybės – „fasadų architektūrinis sprendimas – funkcionalizmo stiliaus fasadų architektūrinio sprendimo visuma; fasadų architektūros tūrinės detalės – išsikišusi kampinė pastato dalis PR (pietryčių, – 15min) pusėje, paremta kolonomis, po ja įtraukta užapvalinta ir įstiklinta 1 a. dalis“.
