Anot D.Perevičienės, situacija, kai bendrovė negali baigti projekto pridavimo procedūrų, jiems sukuria nuostolių.
„Šiuo metu rezervacijos ir pardavimai yra beveik sustoję, o kelios sutartys jau net ir nutrauktos. Šiandien nutrauktos 2 rezervacinės sutartys. Dėl tų sutarčių nutraukimo ir apmaudu, ypač kai žinai, kad viskas daryta pagal reikalavimus, o finišo tiesiojoje esi priverstas sustoti. Tai ne pirmas mūsų projektas Perkūnkiemyje. Ankstesnis projektas baigtas itin sėkmingai“ – 15min sakė ji.
Tiesa, ji prasitarė, kad rezervacijos, kurios padarytos iki istorijos pradžios, lieka galioti.
Sprendimo ieško Generalinėje prokuratūroje
15min skelbė, kad Vilniaus miesto savivaldybė kreipėsi į Generalinę prokuratūrą ir prašė ištirti, ar Perkūnkiemio g. 49 daugiabučio statytojai nepažeidė viešojo intereso, statydami bei parduodami butus vilniečiams.
Savivaldybė Perkūnkiemio g. 49 yra išdavusi statybos leidimą 12-os aukštų daugiabučiui, kuriame numatyta pastatyti 240 butų – 144 dviejų kambarių ir 96 trijų kambarių. 15min rašė, kad šiame name galima įsigyti ir vieno kambario butus. Vadinasi, vienam butui nėra užtikrinamas minimalus automobilių stovėjimo aikštelių skaičius – po vieną vietą vienam butui.
Tuo galėjo įsitikinti ir 15min žurnalistai, kurie sausio pradžioje atvyko kartu su VTPSI specialistais apžiūrėti daugiabučio. Kiekviename aukšte esančiuose dviejų kambarių butuose iš tiesų sudaryta galimybė skaidyti butą iš dviejų kambarių į du po vieną – tam net parengta vieta, kur galėtų įstatyti duris, yra telefonspynė.
Rašte Generalinei prokuratūrai sostinės savivaldybė išreiškė susirūpinimą, kad, statytojams ir butų pardavėjams piktnaudžiaujant, labiausiai kentės butus įsigijusių asmenų bei šeimų gyvenimo kokybė – jau ir taip tankiai apstatytame Perkūnkiemyje butų savininkų automobiliai tiesiog nebetilps.
Tuo pačiu žingsniu žengė ir pati bendrovė „Smilgos“, kuri savo iniciatyva kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę ir Generalinę prokuratūrą pateikdama paaiškinimus dėl gyventojams užkliuvusių statomo daugiabučio ypatumų. Anot jų, valstybinių institucijų nesusikalbėjimas stabdo verslą, dėl to patiriami dideli nuostoliai, o gyventojai neturi pagrindo nerimauti.
Statytojų atstovė Daiva Perevičienė teigė, kad daugiabučio butai atitinka statybų projektą ir visus teisės aktuose numatytus techninius reikalavimus, o stovėjimo vietų automobiliams šalia namo yra tiek, kiek reikia.
Anot jos, dalis dviejų kambarių butų pastate iš tiesų suprojektuoti taip, kad juos esant poreikiui ir giežtai laikantis statybų taisyklių būtų galima atskirti ir perdaryti į nepriklausomus nekilnojamojo turto vienetus. Tokia galimybė, D.Perevičienės teigimu, palikta atsižvelgiant į sulauktas potencialų pirkėjų užklausas dėl galimybės įsigyti vieno kambario butus. Jeigu minėti butai iš tiesų būtų atskirti, kiekvienam naujam butui būtų įrengta ir nauja automobilių stovėjimo vieta. Statybų bendrovės atstovės teigimu, tam yra numatyta ir konkreti vieta žemės sklype, ir finansiniai resursai.
Butus jungti ir skaidyti – legalu
Tiesa, Vilniaus miesto savivaldybės statybos dokumentų skyriaus vedėja Angelija Petrauskienė 15min teigė, kad sujungti kelis butus ar juos skaidyti – legalu. Tačiau formuojant naujus nekilnojamojo turto kadastro objektus, t.y. pastatus, butus, kelius, gatves ir pan., reikia parengti schemą.
Taip pat išlieka galimybė statybos metu didelius butus skaidyti į mažesnius, užtikrinant automobilių stovėjimo vietas ir atlikus techninio projekto korektūrą (šiuo atveju darbo projekte), kadangi tai yra neesminis projekto pakeitimas ir naujo statybos leidimo nereikia.
Vilniaus miesto vyriausiasis architektas Mindaugas Pakalnis atkreipė dėmesį, kad nors skaidyti butus – legalu, statytojai turi pateikti įrodymus dėl papildomų automobilių stovėjimo vietų. Tačiau statytojai, būna, apeina šį reikalavimą parduodami dalį buto.
„Tada žmonės tampa garsios komunalkės bendraturčiais ir po to pradeda patys rūpintis ta problema, kurią nusipirko. Reikėtų žmones perspėti dėl tokio turto įsigijimo, jeigu jis nėra įformintas kaip atskiras butas ir perkama buto dalis. Tai jie po to turės ir bendrą skaitiklį, turės gauti vienas kito sutikimą, jeigu ką nors norės daryti“, – 15min teigė M.Pakalnis.
Registrų centro duomenimis, projektą „Smilgos“ valdo Vokietijos investicijų kompanija „HIT Hanseatische Investoren Treuhand“ bei Estijos investicijų kompanijos „Varandus Asset Management“ valdoma Lietuvoje registruota „D-pepper“. Pastarajai vadovauja Daiva Perevičienė, taip pat vadovaujanti bendrovėms „Gabija Business Park“, „Delgoda“ ir jai priklausančiai „D-salt“. Anksčiau ji vadovavo bendrovei „Ranga IV investicijos plius“.