Lietuvos nacionalinių ir regioninių parkų draustiniuose naujos statybos yra draudžiamos įstatymu. Leidžiamas tik senų, jau esamų ar buvusių sodybų atstatymas. Vis dėlto sklypo vertė saugomoje teritorijoje smarkiai priklauso nuo to, ar jame yra leidžiamos statybos, ar ne. Statybų teisė draustiniuose yra labai vertinga, taigi dėl jos verta ir pakovoti. Taip draustiniuose kartais namai ima dygti tose vietose, kur senų sodybų nėra ir niekada nebuvo nė ženklo.
15min jau anksčiau skelbė, kad tokia situacija susiklostė ir Pajūrio regioninio parko Šaipių kraštovaizdžio draustinyje. Tam, kad būtų galima pradėti statybas ten, kur pagal įstatymus jos negalėtų vykti – vietoj neegzistuojančių senų sodybų į pagalbą buvo pasitelkiami archeologai. Jie savo tyrimų metu sklypuose turėjo surasti senų gyvenamųjų namų egzistavimo įrodymus.
Vienas toks namas netoli jūros parke jau stovi, jis buvo statomas plyname lauke, kuriame nesimatė nei seno statinio liekanų, nei pamatų, bet įmonės „Statybų archeologija“ darbuotojas surado ten šukių ir duženų. Dėl tų šukių 2014 metais teismas nusprendė, kad kadaise sklype stovėjo sodybą, o tai leido sklypo savininkei įmonei „Bostora“ draustinyje pradėti naujas statybas.
Vis dėlto dabar paaiškėjus, kad archeologinių tyrimų duomenys galėjo būti neteisingai interpretuojami, generalinis prokuroras Evaldas Pašilis, gindamas viešąjį interesą, kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti bylą ir iš naujo įvertinti, ar buvo galima leisti parko draustinyje statyti namą. Klaipėdos apylinkės teismas tokį prašymą patenkino ir bylą atnaujino. Taigi, dabar iš naujo bus sprendžiama: ar sena sodyba sklype iš tiesų buvo, ar ne.
Archeologiniai tyrimai kelia abejonių
Teismo nutartyje rašoma, kad ieškinį pateikęs generalinis prokuroras rėmėsi Kultūros paveldo departamento Mokslinės archeologijos komisijos tyrimo išvadomis, kuriose nurodoma, jog Pajūrio regioniniame parke atliktų archeologinių tyrimų rezultatai kelia abejonių ir galėjo būti klaidingai interpretuojami. O būtent archeologiniai tyrimai ir šukių radimas atvėrė kelią į vertingas statybas draustinyje.
„Žvalgomųjų archeologinių tyrimų ataskaitoje padaryta išvada, kuria rėmėsi teismas priimdamas sprendimą, nepagrįsta tyrimų duomenimis ir neadekvati tyrimų rezultatams, todėl tai yra laikytina naujai paaiškėjusia aplinkybe“, – generalinio prokuroro skundas cituojamas teismo nutartyje.
Nutartyje tarp prokuroro argumentų pabrėžiama, kad archeologai nerado jokių sodybos liekanų, t. y. pamatų, rado tiesiog šukes ir duženas: „Šioje byloje esantys įrodymai, kuriais remdamasis teismas priėmė sprendimą, vertintini kaip nepakankamas įrodinėjimo dalykas sodybos buvimo sklype faktui konstatuoti. <...> Žvalgomųjų archeologinių tyrimų pažymoje pateiktose šurfų nuotraukose nebuvo užfiksuota aiškių buvusios sodybos gyvenamojo namo, kuris yra pagrindinis sodybos atitinkamame žemės sklype elementas, pamatų liekanų; byloje nėra duomenų, jog rastos duženos, plytų nuolaužos yra būtent konkrečios sodybos pastatų pamatų liekanos.“
Prokuroras mano, kad dėl padarytos aiškios teisės normos taikymo klaidos – neteisingai įvertintų įrodymų – teismas priėmė neteisėtą sprendimą, todėl procesas šioje byloje turi būti atnaujintas.
Rėmėsi trimečio berniuko atsiminimais
Sodyba, išdygusi dėl rastų šukių, nėra vienintelis keistas dalykas šioje byloje. Anksčiau teismas, atvėręs kelią naujoms statyboms draustinyje, rėmėsi ir liudytojo parodymais. Liudytojas patvirtino, kad prisimena, jog kažkada sklype stovėjo sodyba ir „prie prūdo buvo namas, tvartas, sklepas, daržinė, klėtis“. Tik tas liudytojas tuo metu buvo mažas vaikas.
Generalinis prokuroras tarp argumentų teismui nurodė, jog tokio liudytojo parodymai negali būti patikimi. „Teismas, vertindamas liudytojo parodymus, kad jo šeima 1943–1944 m. gyveno prie Placio ežero šeimai priklausančiame name, neatsižvelgė į aplinkybę, jog pastarasis yra gimęs 1941 metais ir 1943–1944 metais jam tebuvo 2–3 metai. Todėl tokio liudytojo parodymai negali būti vertinami kaip patikimi“, – rašoma teismo nutartyje.
Teismas sutiko su tokiu prokuroro argumentu ir nurodė, jog abejoja liudytojo duotų parodymų patikimumu.
Sklypo savininkė ir namą parke stačiusi įmonė „Bostora“ prašė teismo neatnaujinti proceso ir teigė, kad dėl visko kalta konkurencija tarp archeologų ir kad prokuroras remiasi tik vieno archeologo nuomone. Vis dėlto teismas laikėsi kitokio požiūrio ir balandžio viduryje byla bus nagrinėjama iš naujo. Bus sprendžiama, ar naujo namo vietoje iš tiesų kadaise stovėjo sena sodyba ir ar statybos sklype buvo galimos.
STT tyrimo nepradėjo
Kiek anksčiau dėl galimo dokumentų klastojimo, susijusio su šiais archeologais, Pajūrio regioninio parko direkcija kreipėsi į prokuratūrą, pastaroji skundą persiuntė nagrinėti Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT).
Buvo prašoma pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimų nusikalstamų veikų. Vis dėlto STT pareigūnai atsisakė pradėti tyrimą.
STT nenustatė, kad buvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
