Socialiniame tinkle „Facebook“ trečiadienį kilo didžiulis pasipiktinimas, kai Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ valdybos pirmininkė Edita Raščiauskaitė-Morkūnienė pasidalino įrašu ir nuotraukomis, kuriose matomas apverktinos būklės butas.
„Jonavos rajono savivaldybė skyrė soc. būstą vienišai, dviejų vaikučių mamai, kuri šiuo metu laukiasi trečio vaikelio. Butas avarinio stovio. Visas Jonavos savivaldybės paaiškinimas, kad butas „komisijos“ pripažintas tinkamas gyvenimui ir nebus remontuojamas, nes trūksta lėšų“, – rašo E.Raščiauskaitė-Morkūnienė.
E.Raščiauskaitės-Morkūnienės įrašu internautai dalinosi ir stebėjosi, kaip motinai galėjo būti suteiktas tokios būklės butas. Nuotraukose matyti, kad butas yra visiškai apleistas, grindys ir baldai sutrūniję, sienos apsilaupiusios, purvinos.
Tokia padėtimi pasipiktinę komentatoriai atkreipė dėmesį, kad dėl tokių sąlygų galėtų net vaikus atimti.
„Kaip tokį šiukšlyną gali paskirti gyventi 3 vaikams? Kažkoks absurdas. Ar ta komisija bent buvo tam bute, ar šiaip patvirtino... Vamzdžiai nauji pravesti ant sienų, visur styra, ar taip turi būti padaryta. Blizgantis kranas vonioj tarp supelijusių sienų“, – stebėjosi ji.
M.Sinkevičius: moteris buto buvo atsisakiusi
Į kritiką iškart atsakė ir Jonavos rajono meras, buvęs ūkio ministras Mindaugas Sinkevičius. Rukla yra Jonavos rajone.
Anot jo, šiame įraše tiesos – mažai. M.Sinkevičius aiškina, kad birželio 17 dieną jį aplankė 19 metų moteris, kuri šiuo metu laukiasi trečio vaiko. Vienas vaikas yra perduotas laikiniesiems globėjams, motina siekia jį susigrąžinti. Meras teigia, kad ji pati augusi vaikų globos įstaigoje.
„Pokalbio su ašaromis tema – socialinis būstas. Šiuo metu gyvena, berods, nuomojamame bute, bet jis ar tai mažas, ar tai nuomininkas keičia planus dėl tolesnės nuomos galimybių. Informuojame D.F., kad įstatymas nenumato jokio pirmumo tokioje situacijoje, kad socialinio būsto gali tekti laukti dar ilgai, nes prieš D.F. eilėje dar 200 laukiančiųjų. Taip, laukiančiųjų situacijos skirtingos, bet neabejoju, kad nė viena iš jų nėra rožinė“, – rašo M.Sinkevičius.
Pasak jo, galių rajono valdžia padėti moteriai neturi, o motinos sprendimo nebuvimas taip pat netenkina. Esą, pasiūlytas variantas – ne planas B ar C, o paskutinis ir radikalus.
„Jeigu jau nieko kito nelieka, o glaustis kažkur reikia – Ruklio g. 10. Manau, kad iš šios dienos pozicijų geriau jau būtume nieko nesiūlę. O toliau būsto atsisakoma, vėliau per atstovus vėl jo prašoma. Dar toliau atstovai fotografuoja Z planą ir, suprantama, pateikia savo vertinimus“, – aiškino M.Sinkevičius.
Meras: eilėje laukia 250 šeimų
Jonavos mero teigimu, savivaldybė turi daugiau kaip 950 nuomojamų būstų, o šiuo metu socialinio būsto nuomos laukia daugiau kaip 250 šeimų arba asmenų. Atsilaisvinus būstui, jis atitenka eilėje laukiantiems, o tokių laimingųjų per metus – daugiau nei 60.
„Priežastys, dėl kurių atsilaisvina savivaldybės būstai, yra įvairios: nuomininkai įsigyja nuosavą būstą ar išvyksta gyventi į kitą rajoną, miestą ar šalį, tačiau dažniau susiduriame su atvejais, kai nuomininkai savavališkai išsikrausto iš būsto neperduodami jo savivaldybei, išsinešdami viską ką buvo įmanoma išsinešti, palikdami būste šiukšlyną ir skolas už nuomą bei teiktas komunalines paslaugas“, – rašė jis.
M.Sinkevičiaus teigimu, savivaldybė savo lėšomis apmoka paliktų šiukšlių išvežimą, būsto išvalymą ir dezinfekciją, būtinų būsto įrenginių įrengimą pagal poreikį ir už dujų bei elektros įrenginių prijungimo paslaugas socialiniuose būstuose. Vidutinė savivaldybės būsto mėnesio nuomos kaina nesiekia 15 eurų, o būsto įrengimo darbai pradedami ne vėliau, kai surandamas nuomininkas.
„Siūlomi nuomotis būstai yra labai skirtingi savo būkle ir patrauklumu dėl vietovės, kaimynystės ir kitų priežasčių. Būsto nuomos laukiantys asmenys, įsirašydami į sąrašus, nurodo, koks būstas ir dėl kokių priežasčių jiems gali būti siūlomas. Pvz., dauguma, apie 80 procentų pareiškėjų dėl skirtingų priežasčių nurodo Ruklos miestelį kaip netinkamą jiems gyventi, o beveik absoliuti dauguma atsisako būsto nuomos Ruklio g. 10 name, Rukloje“, – tikina jis.
Būtent Ruklio g. 10 esančiame name moteriai ir buvo pasiūlytas butas. Anot M.Sinkevičiaus, šiame penkiaaukščiame 120 butų name yra tik vieno kambario butai, aukštuose sujungti bendro koridoriaus. Meras aiškina, kad dėl didelių gyventojų įsiskolinimų jame nėra centralizuoto karšto vandens tiekimo, o beveik pusė šio namo būstų – savivaldybės.
„Istoriškai yra taip susiklostę, kad šiame name gyvena santykinai daug netinkamu, o kartais ir asocialiu elgesiu pasižyminčių gyventojų. Dalis jų, buvę kauniečiai, iškeitę praskolintus butus didmiestyje į 1 kambario butą bendrabučio tipo name Rukloje.
Kai kurie jų pasakoja savo apgavystės istorijas, bet, kaip taisyklė, didžioji dalis kaltės dėl tokios situacijos tenka patiems „apgautiesiems“. Yra šiame name ir tvarkingų gyventojų, siekiančių suvienyti namo bendruomenę ir gerinti savo gyvenamąją aplinką“, – feisbuke rašė jis.
Moteris turėjo ir savų pageidavimų
Pasak M.Sinkevičiaus, moteris į socialinio būsto nuomai sąrašus įsirašė 2018 metų lapkričio pabaigoje ir nurodė, kad pageidautų buto Jonavoje ir ne bet kokiame name.
Jo duomenimis, moteris neatitinka Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymu nustatytų kriterijų, dėl kurių jai būstas galėtų būti nuomojamas be eilės. Socialinio būsto Jonavoje tenka laukti 6–8 metus, o Rukloje (ne Ruklio g. 10 name) 2–3 metus.
„Vėliau D.F kreipėsi į Savivaldybės administraciją, sakydama, kad negali laukti ir būstas jai reikalingas nedelsiant. Tokiais atvejais pareiškėjams yra siūlomas būstas, kurio kiti pareiškėjai, iki jo stovintys eilėje yra atsisakę. Dalis atsilaisvinančių butų kaimo vietovėse ir Ruklio g. 10 name, kurių atsisako visi eilėje registruoti pareiškėjai, dėl jų būklės yra pripažįstami netinkamu ir nereikalingu turtu, braukiami iš Savivaldybės būstų sąrašo ir parduodami aukciono būdu“, – aiškina jis.
Kai kreipėsi besilaukianti moteris, butas Ruklio g. 10 name buvo nei parduotas, nei kam nors siūlomas. Su ja tuomet, kaip aiškina M.Sinkevičius, buvo sutarta, kokius darbus atlikti. Savivaldybės būsto administratorius turėjo išvežti šiukšles, išvalyti ir dezinfekuoti būstą, suremontuoti išlaužytas grindis, sutvarkyti įėjimo duris bei santechnikos įrangą, dujinę viryklę ir elektrinį karšto vandens šildytuvą.
Tačiau moteris šio buto atsisakė, tikina Jonavos rajono meras.
„Dar po kurio laiko pas merą į priėmimą atvyko asociacijos „Vardan Šeimos“ pirmininkė Edita Morkūnienė, prašydama antrą kartą skirti tą patį butą, nes D.F, neva, paskubėjo jo atsisakyti, o šiandien moterys, matyt, nusprendė, kad jos žūtbūt išsireikalaus iš savivaldybės pilno buto remonto arba kito, tvarkingesnio buto, ir su skundais kreipėsi į žurnalistus bei Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją“, – įtaria M.Sinkevičius.
Pasak Jonavos rajono mero, savivaldybė turi didelį būsto fondą ir sąlyginai daug išnuomoja būstų. Tačiau nuomos mokestis yra nedidelis, jo surinkimas yra nepakankamas ir nesudaro galimybių sukaupti ženklesnių lėšų, iš kurių galėtų būti daromi būsto sienų ir lubų remontai atsilaisvinusiuose būstuose.
„Jei savivaldybė skirtų biudžeto lėšas socialinių būstų pilnam sutvarkymui ir remontui, tokių lėšų poreikis būtų iki 0,5 mln. eurų per metus. Tokių galimybių neturime, be to, einant tokiu keliu nukentėtų daugybė kitų socialinio pobūdžio programų, kurias savivaldybė vykdo panaudodama socialinės paramos paskirties lėšas“, – įsitikinęs jis.
Be to, jis atkreipia dėmesį, kad pilnai suremontavus būstą, jis greičiausiai nebeatitektų besilaukiančiai motinai, o būtų išnuomotas už ją anksčiau į sąrašus socialinio būsto nuomai įsirašiusiems ir minėto buto dėl jo blogos būklės atsisakiusiems pareiškėjams. Tokių yra mažiausiai 5.
„Prievartos nėra ir nebuvo, D.F gali likti sąrašuose ir laukti, kol jai bus pasiūlytas puikios būklės butas Jonavoje. Savivaldybė periodiškai plečia nuomojamų būstų fondą pirkdama naujus butus. Viena iš naujai perkamų butų sąlygų visada yra buto būklė, kuriai esant galima bute apsigyventi nedarant jame remonto“, – tikina M.Sinkevičius.
Taip pat jis pabrėžia, kad nors valstybė ir savivaldybė teikia paramą būstą nusipirkti ar išsinuomoti, tačiau nėra įsipareigoję tuojau pat aprūpinti žmogaus būstu. Esą tvarkų ir įstatymų nesilaikymas „pažeistų lygiateisiškumo bei įstatymų viršenybės principus kitų asmenų atžvilgiu“.
„Paaiškiname, kad išimčių įstatymas nenumato nei kūdikių besilaukiančioms, nei juos susigrąžinti iš laikinų globėjų siekiančioms mamoms. Ar mama turi tinkamą būstą vaikams auginti sprendžia Vaikų teisių apsaugos tarnyba. D.F, kaip ir kiti asmenys turi teisę kreiptis į Savivaldybės socialinį skyrių dėl pašalpos būsto remontui skyrimo nustatyta tvarka“, – teigė M.Sinkevičius.
