Dešimt koncerno „Icor“ netiesiogiai valdomų daugiabučius Vilniuje administruojančių bendrovių ir grupei nepriklausanti įmonė „Adminsta“ teisme siekia, kad būtų panaikinti sostinės savivaldybės sprendimai, susiję su naujų namų administratorių rinkimais.
„Adminstos“ vadovas Jonas Ūselis BNS teigė, jog bendrovės nusprendė kreiptis į teismą, kad būtų suformuota praktika, kaip sostinėje renkami daugiabučių administratoriai. Jis įsitikinęs, kad rinkimų rezultatai rodo, jog rinkimai nebuvo reikalingi.
Tuo tarpu sostinės savivaldybės administracijos direktorius Povilas Poderskis aiškina, jog savivaldybė rinkimus privalėjo organizuoti ir šie vyksta sklandžiai.
Teisme – 4 bendrovių ieškiniai
Kaip BNS patvirtino įmones valdančios bendrovės „City service“ atstovas spaudai Paulius Ugianskis, Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikti 4 ieškiniai. Jis pateikė informaciją apie bendrovių reikalavimus, tačiau nedetalizavo, kodėl nuspręsta kreiptis į teismą
Į teismą kreipėsi bendrovės „Antakalnio būstas“, „Žirmūnų būstas“, „Namų priežiūros centras“, „Pašilaičių būstas“, „Justiniškių būstas“, „Lazdynų butų ūkis“, „Naujamiesčio būstas“, „Karoliniškių būstas“, „Viršuliškių būstas“ ir „Vilkpėdės būstas“.
Į teismą taip pat kreipėsi grupei nepriklausanti daugiabučių administratorė „Adminsta“.
Bendrovės teisme siekia, kad sostinės savivaldybė būtų įpareigota priimti jų surinktus balsavimo biuletenius, taip pat nepriimti sprendimų dėl daugiabučių administratorių skyrimo, kol nebus pakeistos jų rinkimo ir skyrimo taisyklės, o savivaldybės gyventojams skelbiama informacija apie šių įmonių teikiamas paslaugas ir kainas pripažinta klaidinančia.
„Adminstos“ vadovas J.Ūselis BNS teigė, jog bendrovės nusprendė kreiptis į teismą, kad būtų suformuota praktika, kaip sostinėje renkami daugiabučių administratoriai.
„Daugiabučių namų administratorių asociacijoje priėmėme tokį sprendimą, kad verta išnagrinėti teisminiu keliu ir turėti teisminę praktiką tokiems atvejams ateityje. Tokios praktikos administratorių keitimui nėra, bylų nėra. Taigi norime išsiaiškinti, kaip tuo klausimu pasisako teismai, nes būna daug susikirtimų, pavyzdžiui, tiek savivaldybė, tiek ministerijos, tiek Seimo kontrolieriai aiškina savaip ir nesant teisminės praktikos labai sunku“, – aiškino jis.
J. Ūselis teigė, jog didelių problemų per rinkimus nebuvo, tačiau pasitaikė nesusipratimų.
„Problemų nėra, bet būna įvairių kuriozinių dalykų, kai negauna namas biuletenių, o pasakoma, kad visi namas prabalsavo arba neprabalsavo. Galbūt čia daugiau politinis sprendimas. Aš manau, kad tai yra žmonių valia – nepatinka administratorius, jį reikia keisti. Kodėl tai prievole prikabina savivaldybė?“, – kalbėjo jis.
„Adminstos“ vadovo nuomone, rezultatai rodo, jog daugiabučių administratorių rinkimai nebuvo reikalingi.
„Rezultatai rodo, kas ir buvo prognozuota, kad balsavo ne daugiau nei 7 proc. Tai reiškia pinigų iššvaistymą. Pats (savivaldybės – BNS) administracijos direktorius konferencijoje mums sakė, kad išmėtėm paštui, priėmėme darbuotojų krūvą, o (administratorius – BNS) pasikeitė labai mažai iš tų 4,5 tūkst. namų. Mano zonoje išvis balsavimai neįvyko nė viename name. Tai rodo nereikalingą veiksmą“, – sakė J. Ūselis.
Planuoja antrą rinkimų etapą
Sostinės savivaldybės administracijos direktorius Povilas Poderskis BNS sakė, jog per pirmąjį etapą namų administratorius išsirinko 500 daugiabučių ir prognozavo, jog panašus skaičius jų turėtų būti ir per antrąjį.
„Procesas vyksta pakankamai gerai ir pirmame ture apie 500 namų pasikeitė administratorius – susidomėjimas visai didelis. Aišku, visada visi procesai galėtų būti sklandesni ir vykti geriau, kokybiškiau, su mažiau klaidų. Pakartotinis balsavimas vyks nuo spalio 8 dienos, bus apie 3 tūkst. namų. Pakartotinis balsavimas turi žemesnę ribą, kiek turi būti balsų – ne 50 proc., o 25 proc., kad rinkimai įvyktų. Prie tos ribos buvo nemažai namų, manau, kad bus dar kokie 500“, – kalbėjo jis.
P.Poderskio vertinimu, po pirmojo rinkimų etapo „City service“ įmonių pozicija sostinės rinkoje nepasikeitė.
„Nepasakyčiau, kad kažkas labai radikaliai pasikeitė. Galbūt vienur neteko vieno-kito namo, kitur vieną-kitą gavo. Matyt jiems nepatinka tas procesas, nes jis įneša tam tikro neaiškumo ir pareikalauja daugiau sąnaudų, nes reikia dirbti su savo klientais, pasakoti ką ir už kiek jie daro, reikia galbūt investuoti ir į reklamines kampanijas. Iš kitų administratorių tokio labai ryškaus nepasitenkinimo nėra, jie tai priima, kaip teisės aktų reikalavimus“, – aiškino jis.
Sostinės savivaldybė skelbė, jog 2017-ųjų pabaigoje baigėsi daugiabučių namų administratorių penkerių metų paskyrimo terminas, todėl gyventojai turi išsirinkti naujus. Savivaldybė planavo organizuosianti administratorių rinkimus apie 4,4 tūkst. daugiabučių.
Tyrimo nepradės
Liepos pabaigoje sostinės savivaldybė pranešė kreipusis į prokurorus dėl daugiabučių administratorių rinkimų. Teigta, jog kai kurie administratoriai patys rinko biuletenius iš gyventojų, o į savivaldybę pristatyta tik dalis jų. Balsavimo biuletenius gyventojai savivaldybei turėjo pristatyti patys.
P.Poderskis tvirtina, jog šis sprendimas buvęs impulsyvus, o galiausiai nuspręsta, kad dėl įtariamų pažeidimų keliuose namuose balsavimas bus pakartotas.
„Tai buvo toks impulsyvus mūsų žingsnis dėl tų balsadėžių, naudojamų administratorių kasdienėje veikloje. Pavyzdžiui, balsavimui, ar remontuoti laiptinės duris. Ir kai kurie (administratoriai – BNS), galbūt nieko blogo nenorėdami, paprašė, kad tuos biuletenius, kuriuos išdalino savivaldybė, sumestų jiems į balsadėžę, o jie pristatys. Tai nėra labai teisinga ir tuose namuose mes procesą pakartosime, kad būtų išsklaidytos visos abejonės. Tai bus kokie keli namai“, – sakė savivaldybės administracijos direktorius.
Pasak Generalinės prokuratūros atstovės Ritos Stundienės, savivaldybės skundas buvo persiųstas Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, kuris šį ketvirtadienį pranešė ikiteisminio tyrimo nusprendęs nepradėti.
Šiuo metu sostinėje daugiabučius administruoja 40 bendrovių.
