Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje išsinuomoti butą ar namą ieškantys gyventojai gali džiaugtis. Rudenį įprasta situacija, kai dauguma būstų jau išnuomoti, o laisvi likę nebent tik brangiausi, šiemet pasikeitė. Dėl padidėjusios konkurencijos tarp nuomotojų, nuomininkai gali tikėtis iki dešimtadalio mažesnių kainų.
„Mes turėjome tokią unikalią situaciją Lietuvoje, kai keletą metų gyventojai nelabai turėjo alternatyvų, kur investuoti, ir labai dažnai jie santaupas nukreipė į nekilnojamąjį turtą, jį remontuoja arba tiesiog paleidžia į nuomą. Ir natūralu, kad turėjo būti pasiektas kažkada tas taškas, kada tos nuomos pasiūlos darosi per daug. Ir šie metai yra būtent tie, kada mes galime sakyti, kad pagaliau ta situacija yra subalansuota ir persivertė nuomininkų pusei“, – aiškina „Inreal“ Investicijų ir analizės departamento vadovas Arnoldas Antanavičius.
Bet, anot ekspertų, pinganti nuoma gali dar labiau padidinti šešėlį šiame versle, nes uždirbama iš jo mažiau. Tačiau Mokesčių inspekcija skelbia – daugėja žmonių, deklaruojančių pajamas, gautas iš nuomos verslo.
„Šiemet jau yra virš, sakykim, 8 tūkst., praėjusiais metais buvo virš 7 tūkst., kas metai žmonių skaičius, žiūrint eilę metų, didėja. Ir pajamos auga“, – sako VMI Teisės departamento direktoriaus pavaduotoja Alina Gaudutytė.
Vieni populiariausių būstų nuomotojų – studentai. Jie vis dažniau renkasi ne senos statybos universitetų bendrabučius, o keliasi į butus.
„Tie namai yra statyti sovietiniais metais ir pagal tą planą būtent. Ir šitie žmonės, kurie nepatenkinti, nori gyventi atskirai po vieną. Jis pagyvena kokį rugsėjį–spalį, kai nukrenta kainos, jis išsikrausto į miestą“, – teigia VšĮ „Vilniaus universiteto būstas“ administratorius Linas Betingis.
Bet nuomos plotų skaičiaus padidėjimas ir kainų kritimas pastebimas tik didžiuosiuose šalies miestuose. Ekspertų teigimu, mažesniuose miestuose reikšmingų rinkos pokyčių nepastebima, nes trūksta investicijų į naujus nekilnojamojo turto projektus.
