Šios ataskaitos duomenimis, daugiausia laisvo nekilnojamojo valstybės turto yra mokslo paskirties – iš viso apie 54 tūkst. kvadratinių metrų. Beveik 70 proc. šio ploto sudaro Švietimo ir mokslo ministerijos bei Vilniaus universiteto valdomi objektai.
Švietimo ir mokslo ministerija valdo daugiausiai laisvų objektų, kurių bendras plotas sudaro 33,2 tūkst. kvadratinių metrų. Tai mokyklos, mokymo centrai ir korpusai bei Kaune esantis kultūros centras. Turto banko duomenimis, 59 proc. ministerijos turimo nenaudojamo turto yra Kaune.
Vilniaus universitetas iš viso turi 20 tūkst. kvadratinių metrų laisvo ploto, kurį sudaro Vilniuje esančios laisvos institutų bei laboratorijų, mokymų korpusų patalpos.
Turto banko duomenimis, universitetai yra tarp didžiausių valstybės nekilnojamojo turto nuomotojų pagal bendrą išnuomotų patalpų plotą. Didžiausią plotą nuomoja Vilniaus universitetas – 22 tūkst. 283 kvadratinius metrus. Beveik visas šis nekilnojamas turtas, Turto banko duomenimis, yra Vilniuje, kiek mažiau nei pusę jo sudaro bendrovės „Thermo Fisher Scientific Baltics“ nuomojamos patalpos.
Antras – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, nuomojantis perpus mažiau – 10,7 tūkst. kvadratinių metrų patalpų. Beveik pusę šių patalpų sudaro žemės ūkio kooperatyvui išnuomota ferma.
Toliau sąraše – Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras ir Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija, nuomojantys atitinkamai po 9,2 ir 8,9 tūkst. kvadratinių metrų patalpų.
Pirmą kartą parengta valstybės valdomo nekilnojamojo turto ataskaita trečiadienį bus pristatyta Vyriausybės posėdyje.
Ataskaitos duomenimis, valstybė turi daugiau nei 28 tūkst. nekilnojamojo turto objektų, kurių bendras plotas siekia 10,45 mln. kvadratinių metrų. Jo likutinė vertė siekia daugiau nei 3 mlrd. eurų, o išlaikymas kasmet kainuoja apie 180 mln. eurų.
Anot Vyriausybės, ataskaita akivaizdžiai parodė, kad dalis administracinės paskirties valstybės nekilnojamojo turto valdomas ir naudojamas neefektyviai.