Įregistruotų ir įvertintų Lietuvos statinių (be žemės) vertė siekia 103 mlrd. eurų – 14 proc. daugiau nei 2021 metų pradžioje.
Didžiausias verčių augimas pastebimas butų rinkoje – vidutinis pokytis siekė 18 proc., o daugiausiai (26 proc.) iš šalies savivaldybių vertė kilo Neringos savivaldybėje. Gyvenamųjų namų vidutinė rinkos vertė per metus pakilo dešimtadaliu, komercinių patalpų – 8 proc., o administracinę ir gydymo paskirtį turinčios patalpos vertė kilstelėjo apie 11 procentų.
Registrų centro Turto vertinimo valstybės reikmėms skyriaus vadovė Lina Kanišauskienė teigia, kad, nors gyvename sudėtingu pandeminiu laikotarpiu, 2021 metai pasižymėjo tiek įspūdingu NT sandorių kiekiu, tiek ir NT kainų augimu.
„Praėję metai pasižymėjo didžiausiu NT vertės šuoliu per pastaruosius dešimt metų. Tam įtakos turėjo atlyginimų ir kainų augimas, infliacija ir, tikėtina, kad gyventojai norėjo išsaugoti savo santaupas investuodami jas į nekilnojamąjį turtą. Taip pat įtakos turėjo palankios kreditavimo sąlygos, kilo šalies ekonomika, augo investicijos bei didėjo vidaus vartojimas, gerėjo užimtumo ir nedarbo rodikliai“, – sako L.Kanišauskienė.
Augo ir Lietuvos žemės sklypų vertė – šiuo metu ji yra apie 32 mlrd. eurų, o vidutinės rinkos vertės pokytis, palyginti su 2020 metais, buvo apie 5 procentus. Labiausiai vidutinė žemės sklypų vertė didėjo žemės ūkio paskirties žemės rinkoje ir siekė 7 procentus, gyvenamųjų teritorijų žemė pabrango 4 proc., o komercinės grupės žemė – 5 procentais.
Pažymėtina, kad kiekvienais metais kyla ir įregistruotų objektų skaičius. Iš viso šiemet įvertinta apie 6,7 mln. statinių ir žemės sklypų – 1,5 proc. daugiau nei praėjusiais metais.
Kaip atliekamas masinis vertinimas?
Vidutinės statinių ir žemės sklypų vertės perskaičiuojamos Registrų centrui atliekant masinį vertinimą. Nekilnojamojo turto masinis vertinimas yra toks vertinimo būdas, kai per nustatytą laiką, pasinaudojant Registrų centro duomenų bazėse sukauptais duomenimis, įvertinama panašių NT objektų grupė ir nustatoma jų vidutinė rinkos vertė, pagrįsta realiai įvykusių NT sandorių duomenimis.
Konkretaus objekto vidutinė rinkos vertė gali skirtis nuo to konkretaus objekto pirkimo-pardavimo kainos, kuriai įtaką daro ne tik objektyvūs, bet ir subjektyvūs kriterijai, pavyzdžiui, susitarimas dėl kainos ir pan.
Nustatant vidutines rinkos vertes įtakos turi statinio ir žemės buvimo vieta, naudojimo paskirtis, įregistruoti kadastro duomenys ir kiti veiksniai. Tačiau neatsižvelgiama į NT vertės padidėjimą ar sumažėjimą dėl laikino aplinkos pagerinimo ar pabloginimo, NT valdymo formos, naudojimo, valdymo ir disponavimo juo apribojimų, suplanavimo, stiliaus, dizaino, vidaus apdailos ir kitų individualių savybių.
NT vidutinės rinkos vertės – ne tik NT mokesčiams apskaičiuoti
Masinio vertinimo būdas leidžia per santykinai trumpą laiką, vienodais principais ir nedideliais kaštais įvertinti didelį turto objektų kiekį. Vidutinės rinkos vertės yra aktualios ne tik NT mokesčių apskaičiavimui, bet ir gyventojams, pavyzdžiui, įgijus NT paveldėjimo ar dovanojimo atveju privalomi mokėti mokesčiai apskaičiuojami remiantis vidutinėmis rinkos vertėmis. Vidutinės rinkos vertės taip pat gali būti naudojamos valstybės valdomo turto pardavimo ir nuomos kainoms nustatyti.
Šios vertės taip pat naudojamos sprendžiant socialinės paramos suteikimo klausimus, jų pagrindu nustatomi regionai, kuriuose teikiama finansinė paskata jaunoms šeimoms, įsigyjančioms pirmąjį būstą. Notarams tvirtinant turto perleidimo sandorius, jų paslaugų įkainiai taip pat dažnai apskaičiuojami remiantis vidutinėmis rinkos vertėmis.
Primename, kad vidutinės rinkos vertės yra apskaičiuojamos kasmet ir ne rečiau kaip kas penkerius metus prilyginamos mokestinėms vertėms, nuo kurių skaičiuojami mokesčiai – naujausios mokestinės vertės įsigaliojo pernai.
Šalies nekilnojamojo turto vidutinės rinkos vertės stabiliai auga nuo 2011 metų, o didžiausi metiniai vidutinės rinkos vertės pokyčiai pastebimi nuo 2018 metų pradžios, kai vidutinės rinkos vertė siekė 93 mlrd. eurų, 2019-ųjų sausį ji siekė 100 mlrd. eurų, 2020-aisiais – iki 110 mlrd., o pernai sausį – 118 mrld. eurų.
