Aukojamos sumos dabar naudojamos bažnyčios išvalymui. „Amerikiečiai yra labai dosnūs remdami Dievo motinos katedrą – monumentą, kuris yra garbinamas Amerikoje. Šeši iš 11 mūsų labdaros fondo narių yra JAV gyventojai“, – naujienų agentūrai kalbėjo labdaros fondo, skirto Katedros atstatymui, vadovas Andre'as Picaud'as.
Jau netrukus fondas perves pirmąjį mokėjimą Katedros atstatymui – 4 milijonus JAV dolerių, kurie bus skirti 150 darbuotojų, kurie prisideda prie atstatymo darbų, atlyginimams.
„Didieji donorai nieko nepervedė. Nė cento“, – sakė Katedros spaudos atstovas Andre'as Finot'as. „Jie nori žinoti, kam tiksliai pinigai bus panaudoti ir jei jie sutiks, tik tada parems, jie nenori, kad pinigai būtų panaudoti tik darbuotojų atlyginimams“, – pridūrė jis.
Tarp pirmųjų Prancūzijos milijardierių, pažadėjusių paramą Katedros atstatymui, yra Francois Pinault'as, kuris valdo Christies kompaniją ir tokius prekinius ženklus kaip Saint Laurent ir Balenciaga, pasiūlė 100 milijonų eurų.
Tokia pati suma pažadėta ir Prancūzijos energetikos giganto „Total“ vadovo Patricko Pouyanne.
Prabangos konglomeratro LVMH vadovas Bernardas Arnault'as pažadėjo 200 mln. eurų. Tokia pati suma pažadėta ir iš „L'Oréal“ valdytojų.
Kai AP žurnalistas susisiekė su aukas žadėjusių garsenybių atstovais, šie teigė, kad pažadai išlieka tie patys, tačiau pinigų nepervedė dėl skirtingų priežasčių.
Pavyzdžiui „Pinault Collection“ kaltino vėluojančias sutartis. LVMH ir Arnault šeima išplatino pranešimą, kad jie yra „sutarties parengimo procese“ ir mokėjimai bus padaryti, kai bus baigta sutartis.
Bettencourt Schueller fondas, kurį valdo „L'Oréal“, pranešė, kad nori būti tikri, jog auka atitiks fondo tikslą – remti meistriškumą mene, ir tik tuo įsitikinę perves lėšas.
„Total“ kompanijos, žadėjusio paramą Katedrai per „Heritage Foundation“, atstovė Celia Verot teigė, kad laukiama restauracijos plano.
AP rašo, kad turtuoliai delsia pervesti sumas, nes nori, kad pinigai būtų skirti ilgalaikėms struktūroms, šventovėms dalims, o ne darbininkų, kurie daro gyvybiškais svarbias užduotis, atlyginimams.
Vienas iš Katedros gidų, architektūros ekspertas Olivieras de Challusas sakė, kad viena iš priežasčių, kodėl turtingi Prancūzijos donorai dar nepervedė aukų, yra neaiškumai dėl rekonstrukcijos darbų krypties.
Pasak jo, architektūros ekspertai naudojasi skaitmeniniais įrenginiais, siekdami nustatyti, kiek gaisro metu buvo pakenkta XIII amžiuje statytos Katedros mūrui, apskritai, kiek jos yra patikimos.
„Svarbiausi architektūriniai sprendimai įvyks tik 2020 metais, štai tada ir reikės didelių pinigų", – teigė ekspertas.
