Italų architektai Massimiliano'as ir Doriana Fuksas („Studio Fuksas“) pasiūlė šiuolaikišką smailės ir stogo variantą. Siūloma dengti „Baccarat“ krištolu, o naktį ši dalis galėtų būti apšviesta.
„Krištolinė smailė simbolizuotų istorijos ir dvasingumo trapumą. Šviesa – nematerialumo simbolis“, – sakė „Dezeen“.
Prancūzų dizaineris Mathieu Lehanneuris siūlo keisti smailę ne jos replika, bet tuo, kas buvo matyta gaisto metu.
„Provokuojant pasiūliau atstatyti smailę, tokią, kokia ji buvo gaisro metu. Man patinka užšaldytos istorijos momento idėja, kuri išliks amžiams“, – portalui aiškino ji.
Bratislavoje įsikūrę „Vizumatelier“ pasiūlė smailę keisti šviečiančiu bokštu, iš kurio spindulys šviestų tiesiai į dangų.
„Gotikos laikais statybininkai bandė pasiekti dangų. Tą bandė padaryti ir Violletas le Ducis XIX-ame amžiuje ir šiek tiek arčiau priartėjo. Dabar tai galima įgyvendinti“, – aiškino studija.
Kipro architektūros studija „Kiss The Architect“ pasiūlė atstatyti bokštą eklektišku arkos ir rutulio mišiniu, kurie būtų išdėstyti aplink centrinius laiptus.
San Paule įsikūrusi architektūros studija „AJ6 Studio“ įsivaizduoja, kad katedros stogas ir smailė galėtų būti atstatyti tik naudojant vitražą.
„Gotikos laikais buvo itin svarbus stiprus ryšys tarp žemės ir dangaus. Katedros viduje tas natūralus apšvietimas pasidaugintų į daugybę spalvų“, – aiškino Alexandre'as Fantozzis.
Architektas iš Rusijos Alexanderis Nerovnya tikino, kad galima būtų suderinti visiškai stiklinį stogą ir tradicinę smailės struktūrą.
„Atėję aplankyti katedros žmonės jus stiprų senosios ir modernios istorijos ryšį“, – aiškino A.Nerovnya.
Prancūzų architektas ir menininkas Davidas Deroo sukūrė dizainą, kuris, jo teigimu, būtų idealistinė reprezentacija, kaip katedra galėtų būti atstatyta. Vizualizacijose matoma moderni stogo ir smailės versija, tačiau išlaikoma daug originalių formų.
„Turėtų būti rastas vidurkis tarp praeities pripažinimo ir įvedimo mūsų laikų naujovių“, – D.Deroo kalbėjo „Dezeen“.
Prancūzijos ministras pirmininkas Edouard'as Philippe'as yra paskelbęs, kad šalis pakvies viso pasaulio architektus teikti dizaino projektus dėl Paryžiaus Dievo Motinos katedros smailės atstatymo.
Šio užmojo tikslas – „suteikti Dievo Motinos katedrai naują smailę, adaptuotą prie mūsų laikotarpio technikos ir iššūkių“, – žurnalistams pareiškė E.Philippe'as.
Pačiame sostinės centre stovinti šventovė – vienas garsiausių Europos architektūros paminklų – buvo statoma Paryžiaus vyskupo Maurice'o de Sully iniciatyva nuo 1163 iki 1345 metų.
Lietuvos architektai: interpretacijų nebus
Dieną po gaisro 15min kalbinti Lietuvos architektai sakė esantys įsitikinę, kad prancūzams pavyks kruopščiai atstatyti šalies simbolį, nes Dievo Motinos katedra jau daug kartų buvo perstatyta, restauruota, o kiekviena jos detalė kruopščiai dokumentuota.
„Duomenų atstatymui tikrai pakanka. O kokios technologijos bus pasirinktos, ar iš tų pačių, ar iš naujesnių medžiagų, tai bus specialistų sprendimas. Bet tai tikrai labai gerai dokumentuotas ir ištirtas objektas, todėl spekuliacijų šituo klausimu neturėtų būti“, – tuokart sakė architektūros istorikė, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto profesorė dr. Marija Drėmaitė.
Architektas ir Nacionalinės premijos laureatas Audrius Ambrasas taip pat teigė manantis, kad Paryžiaus Dievo Motinos katedrą pavyks atstatyti. Be to, jis tikino, kad tai – ne vieta interpretacijoms.
„Katedros medžiaga yra tiksli, ir viskas žinoma, kaip, iš ko buvo padaryta. Visiškai įmanomas maksimaliai tikslus atkūrimas su visomis technologijomis. Tai ne tas atvejis, kai iš pasakojimų ką nors atkuriame. Manau, kad ją atstatys, atkurs ir istorijoje atsiras data, kada sudegė ir kada buvo atstatyta. Būna gi karai, gaisrai, bet bažnyčios atstatomos ir toliau gyvuoja. Čia ne tema interpretacijai. Aišku, medžiaga bus naujesnė, bet esmės nepakeis“, – 15min komentavo jis.
