Jis regėjo Maskvoje iškilsiančius dangoraižius, ant kurių puikuotųsi jo pavardė. Rusijoje jis žinomas jau seniai, o su Michailu Gorbačiovu bendravo apie investicijas dar 1987 metais. JAV dienraštis
„The New York Times“ aiškinosi, kodėl D.Trumpui taip ir nepavyko Rusijoje įsukti nė vieno verslo projekto.
Šokiravo nuosavybės supratimas
Pirmieji jo žingsniai Maskvoje buvo dar 1987 metais, kai Sovietų Sąjungai vadovavo M.Gorbačiovas. D.Trumpas su žmona Ivana į Maskvą atvyko 1987 metų liepą ieškoti galimybių investuoti. Apsistojo prabangiame viešbutyje „Nacional“ ir padėjo ieškojo potencialių vietų savo viešbučiui, tačiau nė vieno sandorio taip ir nepavyko pasirašyti, o laisvų statybos aikštelių nerado.
Bet ar buvo šansų tuo metu kažką panašaus padaryti? 1988 metų gruodį D.Trumpas viešai paaiškino, kodėl projektas nepavyko: Sovietų Sąjungoje nėra nuosavybės supratimo.
„Sunku tai sau paaiškinti, bet gali išleisti milijonus dolerių, o nuosavybės taip ir neturėti“, – tada pareiškė jis.
Nepavyko nė prie vieno prezidento
Tačiau bandymų buvo ir vėliau. Į Maskvą amerikietis vykdavo su žmona, vaikais, o kartais tik juos deleguodavo paieškai. Kai pirmasis Rusijos prezidentas Borisas Jelcinas atvyko į JAV 1996 metais, D.Trumpas paskelbė apie planus investuoti 250 mln. JAV dolerių į du prabangius pastatus Maskvoje: „Trump International“ ir „Trump Tower“. Tačiau jie taip ir nebuvo pastatyti.
Vizitai tęsėsi ir prie šalies vairo stojus Vladimirui Putinui. 2000 metų viduryje gimė projektas „Trump Tower“, kuris turėjo iškilti vietoj seno pieštukų fabriko Maskvoje. Tačiau ir šis sumanymas žlugo.
2008-ųjų birželį Rusijos prezidentu buvo Dmitrijus Medvedevas, tačiau ir tai neatnešė sėkmės D.Trumpui. Tiesa, tais metais į Maskvą vyko jo sūnus, kuris pristatė planus – pastatyti prabangius gyvenamuosius namus ir viešbučius Maskvoje, Sankt Peterburge ir Sočyje. Nė vieno objekto statyba taip ir nebuvo pradėta.
Dar vienas bandymas įvyko 2013 metais, kai D.Trumpas į Maskvą buvo atskridęs į konkurso „Mis Visata“, kurį pats rengia, finalą. Jis vėl pakartojo, kad turi planų kurti verslą Rusijoje. „Dabar aš vedu derybas su kai kuriomis Rusijos įmonėmis statyti dangoraižį“, – sakė jis. Tačiau bokštas taip ir neiškilo.
Norėjo matyti tik savo vardą
Taigi iki pat rinkimų kampanijos pradžios D.Trumpui nepavyko pasiekti jokių rezultatų nekilnojamojo turto versle Rusijoje. „New York Times“ rašo, kad nesėkmių seriją lėmė paprasta priežastis.
„Bandymai pasirašyti sutartis Rusijoje buvo globalios strategijos prekinio ženklo „Trump“ plėtros dalis. 2000 metais D.Trumpas nusprendė nuo statybų pereiti prie jo vardo licencijų pardavimo viešbučiams, komerciniams kompleksams, prabangiems gyvenamiesiems namams. Jis suprato, kad jo vardas yra populiarus besivystančiose valstybėse, kur augantys turtuoliai siekė tokios prabangos, kurią jis galėjo pasiūlyti“, – pažymi „The New York Times“.
Nuo 2006-ųjų iki 2008 metų D.Trumpo kompanija pateikė prašymus užregistruoti kai kuriuos prekinius ženklus Rusijoje, tarp jų „Trump“, „Trump Tower“, „Trump International Hotel“, „Tower“, „Trump Home“.
Tačiau žinomo vardo Rusijoje neužteko, reikėjo kitokios strategijos.
Kiti JAV investuotojai elgėsi kitaip
Tačiau tuo pačiu metu jam atsivėrė investavimo galimybės Filipinuose ir Indijoje, o pasirašyti sandorius Rusijoje pasirodė neįveikiama užduotis. 2008 metais jis net atsisakė planų investuoti Rusijoje, šalį pavadinęs „baisia vieta“ verslui dėl korupcijos ir biurokratinių sunkumų.
Kaip pažymi JAV laikraštis, kiti JAV investuotojai į viešbučius Rusijoje elgėsi kiek kitaip. Jie investavo jau į egzistuojančius Maskvos viešbučius, kuriuos iki tol valdė Rusijos bendrovės. Tačiau D.Trumpas pirmiausia ėmėsi tokių projektų, kurie jam iškart neštų dividendus. Tačiau rusai su tokiomis sąlygomis nesutiko.
