Kelionę į Paryžių planavau dar gerokai anksčiau nei kilo gaisras Dievo Motinos katedroje. Tai buvo vienas iš objektų, kuriuos norėjau aplankyti. Visi skaitėme ar bent jau girdėjome apie Senos Sitė saloje apsigyvenusi kuprių, įspūdingą architektūrinį šedevrą. Sužinojusi apie gaisrą savo planų neatšaukiau ir vis tiek nutariau pamatyti, kaip dabar atrodo Katedros prieigos.
Tiesa, atvykus į Paryžių prie Katedros iškart neskubėjau. Jau anksčiau girdėjau, kad prieiti prie pastato negalima dėl švino nuosėdų, tačiau nesitikėjau, kad jis taip akylai saugomas, nors tikėjausi fasadą apžiūrėti iš pakankamai arti.
Dabar iš visų pusių Katedrą juosia tvoros ir patruliuoja pareigūnai su šautuvais. Jokios galimybės žvilgtelėti iš arčiau nėra.
O ir tie pareigūnai, regis, turistams tapo lyg monumentai – juos mielai fotografuoja visi, kas netingi.
Šiek tiek iš arčiau į Katedrą galima pažvelgti plaukiant laiveliu Senos upe. Įrašytame pasakojime turistams apie Katedroje siautėjusį gaisrą neužsimenama, tačiau turistai laive iškart pakyla iš vietų ir ima fotografuoti.
Taip pat įsižiūrėti į tinklu apvilktas Katedros vietas galima iš kitos Senos upės. Iš čia matyti, kad garsusis statinys pradėtas tvirtinti lentomis, o stogas aptrauktas, kad gamta nesugadintų ten likusio turto. Netoliese matomas kranas, kuris, greičiausiai, padeda likviduoti gaisro padarinius.
Artėjant prie Katedros mane apėmė keistas jausmas. Kai fotografavau statinį, atsisukau atgal. Už manęs stovėjo, spėju, vietinis gyventojas, kuris buvo visas suakmenėjęs, su ašaromis akyse.
Šalia jo, kaip kontrastas, sukinėjosi turistai, kurie telefonais darė „selfius“ apdegusios Katedros fone. Ašaros paryžiečio akyse ir turistų pozavimas priminė, kad į tragediją vis dar žiūrima labai skirtingai.
15min primena, kad gegužės pradžioje Prancūzijos įstatymų leidėjai penktadienį pritarė kontroversiškam įstatymui dėl balandį gaisro nuniokotos Švč. Dievo Motinos katedros atstatymo per ateinančius penkerius metus.
Restauruoti prieš 850 metų pastatytą garsiąją gotikinio stiliaus katedrą, kurios stogas buvo beveik visiškai sunaikintas, parengusiai specialųjį teisės aktą dėl šio didžiulio projekto valdymo, bus neįtikėtinai sunku.
-
Prancūzijoje skelbiamas tarptautinis konkursas dėl naujos Paryžiaus katedros smailės
-
Dalis Dievo Motinos katedros mūro bus nuardyta, siekiant apsaugoti rozetes
-
Tomas Viluckas: Kodėl mus dar jaudina liepsnojanti katedra
-
Kas vaikštinėjo ant Dievo Motinos katedros stogo prieš kylant gaisrui
-
Paryžiaus Dievo Motinos katedros paveikslai bus nukabinti ir išvežti, pranešė ministras
-
Prancūzijos tyrėjai nustatė, kur tiksliai kilo Paryžiaus Dievo Motinos katedrą nuniokojęs gaisras
-
Paryžiaus Dievo Motinos katedros atstatymas: 7 beprotiškiausios architektų idėjos
Kelios dienos po gaisro prancūzų prezidentas Emmanuelis Macronas paskelbė, kad atstatymo darbus planuojama baigti per penkerius metus. Tai reiškia, kad katedra turėtų atverti savo duris iki Paryžiuje vyksiančių olimpinių žaidynių pradžios 2024 metais.
XII amžiaus pradžioje pradėta statyti Dievo Motinos katedra visada užėmė svarbią vietą per Prancūzijos istorijos pakilimus ir nuosmukius.
Ji buvo nusiaubta ir apiplėšta per XVIII amžiaus Prancūzijos revoliuciją, bet vėliau buvo įamžinta Victoro Hugo 1831 metais išleistame romane „Paryžiaus katedra“ (Notre-Dame de Paris). Manoma, kad šis kūrinys padėjo išgelbėti monumentą.
XX amžiuje jis išliko per abu pasaulinius karus ir skambino savo varpais 1944 metų rugpjūčio 24-ąją, kai Antrojo pasaulio karo pabaigoje Paryžius buvo išvaduotas iš nacistinės Vokietijos okupacijos.
