H.J.Klockersas teigia, kad Lietuva per pastaruosius 20 metų pažengė toli į priekį.
„Lietuva yra geras sėkmingo valiutos pakeitimo pavyzdys. Tam tikru požiūriu, tai yra sėkmės istorija, jeigu pažiūrėtume į paskutiniuosius dvidešimt metų, kur Lietuva buvo ir kur ji dabar yra, kalbant apie socialinį aprūpinimą, bendrąjį vidaus produktą vienam gyventojui“, – BNS Frankfurte prie Maino teigė H.J.Klockersas.
Anot jo, trijų Baltijos šalių – Lietuvos, Latvijos ir Estijos – augimo potencialas šiuo metu yra didesnis nei kitų euro zonos šalių, todėl jose esama nekilnojamojo turto burbulo ar hiperinfliacijos rizikos.
„Aišku, kad jos turi didelį augimo potencialą, didesnį negu likusi euro zonos dalis, todėl visada egzistuoja naujų burbulų rizika šiose šalyse – nekilnojamo turto burbulai ar per didelės infliacijos susidarymas“, – tvirtino ECB pareigūnas.
2015-ųjų sausio 1 dieną Lietuva tapo 19-ąja šalimi, įsivedusia eurą. Estija įsivedė eurą 2011 metais, o Latvija – 2014 metais. Lietuvai dėl per didelės infliacijos nepavyko įsivesti euro 2007 metų pradžioje.
