Iššūkių gali kelti namo išplanavimas
„Tarkime, mano butas yra pirmame aukšte, o po juo yra kažkurių gyventojų rūsiai. Todėl tenka svarstyti – jei būtų šiltinama iš viršaus, tektų išardyti visas grindis pirmo aukšto butuose. Jei iš išorės – reikia aiškintis, kokios yra techninės galimybės dėl įvairių pertvarų yra prieiti vietas, kurias reikėtų apšiltinti“ – svarstė akademikas.
Atlikti rūsio perdangos apšiltinimą nėra itin brangu, tačiau kartais tiesiog sunku fiziškai pasiekti reikalingas vietas, kartais gyventojai priešinasi, kad būtų atliekami darbai jų rūsiuose.
Tačiau net ir turint galvoje iškylančias problemas, rūsio perdangos šiltinimą tikrai reikėtų atlikti, nors šioje namo dalyje patiriamas šilumos nuostolis ir yra mažesnis nei per stogą ar sienas. Visgi, reikšmė namo energiniam efektyvumui tikrai yra – atlikti rūsio perdangos apšiltinimą nėra itin brangu, tačiau kartais tiesiog sunku fiziškai pasiekti reikalingas vietas, kartais gyventojai priešinasi, kad būtų atliekami darbai jų rūsiuose.
Geras kainos ir efektyvumo santykis
„Tie pirmo aukšto gyventojai, kurie darosi remontus butuose, kartais grindis apsišiltina ir patys. Sunku atsakyti, ar rūsio perdangą apskritai yra verčiau šiltini iš vidinės, ar išorinės pusės. Tam reikia žiūrėti kiekvieno namo projektą ir vertinti pagal esamas aplinkybes, nagrinėti kiekvieną mazgą ir spręsti, kaip tą galima padaryti“ – pasakojo docentas D. Kalibatas.
Žmonės, kurie nusprendžia apšiltinti rūsio perdangą gali tą padaryti patys – docento teigimu, jam pačiam teko susidurti su tokia situacija ir įsitikinti, kad tai tikrai atneša laimėjimą šilumos sutaupymo atžvilgiu, net jei kiti tokių veiksmų nesiima.
„Priemonė yra efektyvi ir nebrangi – jeigu tik yra galimybė atlikti tokį darbą, reikėtų tai daryti. Be to, kitaip nei stogui ar sienoms tam nereikia praktiškai jokios apdailos, užtenka tik pakalimo, laikančio šiltinimo medžiagas. Jeigu jau atliekama renovacija, turėtų būti imamasi ir šio darbo“ – tikino Vilniaus Gedimino Technikos Universiteto docentas Darius Kalibatas.
