Vykdomoji ES institucija teigia nustačiusi, kad Lietuvos schema atitinka laikinojoje sistemoje nustatytas sąlygas. Schemos tikslas – sumažinti staigų likvidumo trūkumą, su kuriuo dėl Lietuvos valstybės nustatytų priemonių koronaviruso plitimui apriboti susiduria tam tikruose sektoriuose veikiantys nuomininkai.
„Šia 101,5 mln. eurų Lietuvos parengta schema bus sušvelnintas ekonominis krizės poveikis įmonėms, veikiančioms daugelyje nuo ligos protrūkio nukentėjusių sektorių, įskaitant viešbučių, restoranų, mažmeninės prekybos ir sporto, nes bus padengta dalis jų nuomos išlaidų“, – pranešime teigia už konkurencijos politiką atsakinga eurokomisarė Margrethe Vestager.
Viešoji parama bus teikiama kaip tiesioginės dotacijos, siekiant padengti dalį tų įmonių mokėtinų nuomos mokesčių.
Trečiadienį Vyriausybei posėdyje teko atidėti klausimą dėl NT nuomos lengvatos valstybinį turtą išsinuomojusioms bei dėl koronaviruso krizės sunkumų patiriančioms įmonėms, nes dar nebuvo sulaukta EK suderinimo dėl valstybės pagalbos.
Praėjusią savaitę ministrų kabinetas pasitarime jau pritarė siūlymui, kad šio turto nuomininkams būtų sudaryta galimybė karantino metu ir du mėnesius po jo sumažinti nuomos kainą ne daugiau kaip 80 proc. ir neskaičiuoti delspinigių. Preliminariai tai lemtų daugiausiai 1,5 mln. eurų valstybės pajamų mažėjimą.
Finansų ministerija teigia, kad naujoji schema būtų analogiška koncepcijai dėl komercinio NT. Pagal ją numatoma įmonėms kompensuoti iš valstybės biudžeto iki 50 proc. nuomos kainos, jeigu nuomotojas suteikia ne mažesnę kaip 30 proc. nuomos kainos nuolaidą. Taigi, nuomininkams tektų padengti 20 proc. likusios nuomos. Pagal pastarąją koncepciją, kuriai Vyriausybė jau pritarė, tokiai lengvatai planuojama skirti 100 mln. eurų valstybės lėšų.
„Finansų ministerijos nuomone, šis solidarumo principas dėl nuomos įsipareigojimų verslui sumažinimo iki 20 proc. galėtų būti taikomas ir nuomininkams, sudariusiems valstybės nekilnojamojo turto nuomos sutartis“, – teigia ministerija.
Lietuvos prekybos įmonių asociacija sprendimą dėl komercinio NT nuomos subsidijų vadino subalansuotu, tuo metu Lietuvos bankas pareiškė, kad tai būtų subsidija išskirtinai vieno sektoriaus įmonėms, daugiausia biurų ir prekybos centrų, savininkams – didelėms įmonėms ar investicijų fondams, į kuriuos investavę turtingi asmenys.
