Ekologiškas būstas – tai namas, kurio statyboms naudojamos natūralios vietinės kilmės medžiagos, tačiau jos nebūtinai užtikrina pastato energetinį efektyvumą.
Pasyvus namas, tai yra būstas be aktyvios šildymo sistemos. Jam apšildyti naudojami tokie energijos šaltiniai kaip žmogaus kūno skleidžiama šiluma, patalpų apšvietimas, saulės energija, buitiniai prietaisai ir kt., todėl pasyvūs namai neteršia aplinkos. Pastatas apšildomas vien tik vėdinimo sistema, bet tokį rezultatą pasiekti mūsų klimato sąlygomis yra gana brangu, todėl Lietuvoje projektuojami namai su minimalia papildoma šildymo sistema ir jie atitinka pasyvaus namo standartą.
„Pasyvus namas yra energetiškai efektyvus. Kai mes kalbame apie tokį namą, žmogui turi būti įdomu – nes mes kalbame apie mažesnes sąskaitas už šildymą. Visų pirma – akcentas yra šis. Tai yra ne požiūrio, o visuomenės brandos klausimas.
Pasyvus namas yra energetiškai efektyvus. Kai mes kalbame apie tokį namą, žmogui turi būti įdomu – nes mes kalbame apie mažesnes sąskaitas už šildymą, kalbėjo A.Vaičiulis
O ekologija jau yra požiūris: ar žmogui rūpi aplinkosauga, ar gali sau leisti tokį namą statyti? Pasyvus namas gal būti pastatytas ir iš ekologiškų medžiagų. Kita vertus, manau, kad net būstą, pastatytą iš įprastų rinkoje esančių medžiagų, bet energetiškai efektyvų, galime vadinti iš dalies ekologišku – juk jis taupo šilumą ir saugo aplinką. O tai – vienas iš ekologiškumo kriterijus,“ – teigė A.Vaičiulis.
Taip pat, A.Vaičiulis tikino, kad energetiškai efektyvų pastatą galima pastatyti iš visų rinkoje ir gamtoje esančių medžiagų. „Šiuo atveju svarbesni yra sprendimai, dėl kurių pastatas tampa pasyvus (energiškai efektyvus). Jeigu jis bus ir ekologiškas, tai bus ir brangesnis, nes ekologiškos medžiagos dėl jų paruošimo ar esamo kiekio gamtoje yra brangesnės. Bet sutelkti dėmesį vien į medžiagas ir jų savybes yra, kaip minėjau, netikslinga. Tam, kad pastatas būtų energetiškai efektyvus, pirmiausia jis turi būti tinkamai suprojektuotas, tiksliau – tinkamai sumodeliuotas (pasirenkant optimalų kainos ir kokybės santykį) ir tada jau kokybiškai pastatytas“, – kalbėjo A.Vaičiulis.
Energetinio efektyvumo svarbą pabrėžė ir Aplinkos ministerijos Statybos ir būsto departamento vedėjas Dangyras Žukauskas. Anot jo, svarbiausia tai, kad būstas sunaudotų kuo mažiau energijos ir, aišku, būtų pastatytas iš lengvai perdirbamų medžiagų: „Žmonėms atrodo, kad gali pastatyti namą iš bet ko, ką randa ant žemės, ir jis jau bus ekologiškas bei pasyvus. Tačiau taip tikrai nėra. Juk patys pagalvokit, jei pasistatytumėte namą iš akmenų, kiek energijos sunaudotumėte šildymui ir pan.“
Brangiausia dalis – projektas
Gyventi energetiškai efektyviame name norėtų ne vienas, bet ar įpirktų? A.Vaičiulis teigė, kad brangiausia statybų dalis – plano rengimas. Anot jo, lietuviams dar sunku suvokti, kad reikia mokėti tokius pinigus už projektą, tačiau iš architekto pasyvaus namo projektavimas atima ir daugiau laiko, ir darbo.
A.Vaičiulio teigimu, visų kitų statybų etapų kaina yra panaši, o svarbiausia, kad net toji brangi dalis atsiperka palyginti greitai. Gyventojas neišleidžia tiek pinigų šildymui, neteršia aplinkos ir gyvena komfortiškiau.
Projektuotojų ir architektų, galinčių projektuoti pasyvius namus ir sertifikuoti juos pagal pasyvaus namo standartą, Lietuvoje iki šių metų galo bus apie 80, teigė A.Vaičiulis.
D.Žukauskas tikino, kad už pasyvų būstą statytojas atseikėtų apie 10 proc. daugiau, tačiau šią sumą kompensuoja mažesnės energijos sąnaudos.
Paklaustas, ar sunku rasti architektą, sugebantį tinkamai suprojektuoti pasyvų namą, D.Žukauskas teigė, kad tai atliktų bet kuris, šį darbą dirbantis specialistas: „Bet kuris normalus architektas, dirbantis tokį darbą, suprojektuotų pasyvų namą. Tai nėra koks nors neįveikiamas darbas, nors aišku, reikalauja daugiau kruopštumo ir dėmesio.“
A.Vaičiulis atkreipė dėmesį į tai, kad vyksta mokymai ir sugebančių tinkamai projektuoti pasyvius būstus architektų artimiausiu metu Lietuvoje padaugės: „Projektuotojų ir architektų, galinčių projektuoti pasyvius namus ir sertifikuoti juos pagal pasyvaus namo standartą, Lietuvoje iki šių metų galo bus apie 80. Dabar vyksta jų mokymai, kuriuos organizuoja mūsų asociacija.
Yra nustatyta tam tikra pasyvaus namo instituto tvarka ir reikalavimai šiems specialistams paruošti bei atestuoti. Projektuotojas, turintis tokį sertifikatą, gali projektuoti ir planuoti pasyvius pastatus visame pasaulyje. Manau, kad jų ateityje bus dar daugiau. Pagrindinis skirtumas nuo kitų rinkoje esančių projektuotojų – baigę mokymus jie turi ne tik žinių, bet ir įrankių tokiems namams projektuoti bei prižiūrėti statybų eigą“ – kalbėjo A.Vaičiulis.
D.Žukausas taip pat teigė, kad energetiškai efektyvūs namai, jau ne tik požiūrio, bet ir privalomumo klausimas. Anot jo, Lietuva yra priėmusi europines direktyvas, pagal kurias vertinami būstai. Namams pagal energetinį naudingumą suteikiamos klasės nuo G iki A++. Pastarieji – energetiškai efektyviausi.
Anot D.Žukausko, nuo 2014 metų visi Lietuvoje statomi namai turi atitikti B klasę, o bėgant laikui kriterijai dar labiau kils.
Parengta bendradarbiaujant su LR Aplinkos ministerija
