„Atslūgus būsto rinkos aktyvumo bangai, kuri buvo kilusi dėl euro įvedimo ir emigrantų aktyvumo, paklausa išlieka stipri. Ją vis labiau skatina žemos paskolų palūkanos, istoriškai vis dar aukšto lygio būsto įperkamumas ir darbuotojams palanki darbo rinka“, – antradienį „Swedbank“ spaudos konferencijoje sakė Vaiva Šečkutė.
Mažėja įperkamumas
Ekonomistės teigimu, tarp didžiųjų miestų gyventojų vilniečiai gali įpirkti mažiausią būstą, o kauniečiai – didžiausią. Tačiau šiemet Kaune įperkamumo rodiklis mažėjo.
„Lengviausiai įpirkti būstą išlieka Kauno gyventojams, nes jų pajamos, norint įsigyti būstą, yra daugiau kaip 2 kartus didesnės nei pakankamos. Klaipėdoje – beveik 2 kartus. Įperkamumas labiausiai sumažėjo Kaune, nes čia atotrūkis tarp atlyginimų ir butų kainų yra didžiausias, o mažiausiai – Klaipėdoje“, – teigė ekonomistė.
Tarp Baltijos šalių sostinių būsto įperkamumas nemažėjo ir net augo tik Rygoje, kur šiemet sulėtėjo atlyginimų augimas ir kilo kainos. Vilniuje ir Taline šis rodiklis mažėjo. Šiuo metu didžiausią būstą gali įpirkti Rygos gyventojai, mažiausią – Vilnius.
„Tačiau, net ir sumažėjus įperkamumui, jis išlieka istoriškai aušto lygio tiek Vilniuje, tiek kitose sostinėse“, – kalbėjo V.Šečkutė.
Parduodama daugiau naujų butų
Šiemet daugiausiai būsto parduota sostinėje, kuri iš kitų Lietuvos miestų išsiskiria tuo, kad čia aktyviau buvo parduodami nauji būstai nei seni. Klaipėdos NT rinka pasyvi, tačiau šiemet pastebimas šioks toks augimas.
„Vilniuje ir Kaune naujų butų pardavimai augo sparčiau nei senų, tačiau Vilnius išsiskyrė tuo, kad čia aktyvumas kilo dėl naujų butų – pardavimai čia augo 44 proc. daugiau, o per pastaruosius trejus metus naujų butų pardavimai padvigubėjo“, – teigė V.Šečkutė.
Anot jos, naujesni butai ne visada brangesni, nes buto kaina priklauso ir nuo jo geografinės vietos, įrengimo, tačiau šiemet naujų butų kainos augo sparčiau nei senų. Tai parodė ir atlyginimų ir kainų atotrūkį.
„Esant didelei naujų butų paklausai ir pasiūlai, tačiau neaugant senų butų matėme kainų šuolį, matėme butų šuolį. Pastaraisiais ketvirčiais matėme, kad naujų butų kainos augo sparčiau nei senų. Tai, kad senų būtų kainos nepaspartėjo gali reikšti, kad šis kainų šuolis galėjo būti lemtas nedidelio skaičiaus, tačiau labai prabangių butų pardavimų“, – sakė V.Šečkutė.
Ekonomistės teigimu, išaugus NT rinkos aktyvumui, sumažėjo neparduotų butų skaičius, tačiau statant daugiau butų, didelio trūkumo rinkoje greičiausiai nebus ir ilgesniu laikotarpiu tai neleis kristi kainoms.
Nėra prielaidų burbului
Ekonomistų teigimu, yra nedaug prielaidų būsto kainų didėjimui. „Swedbank“ apskaičiuojamas nuomos pajamingumo rodiklis rodo, kad šiemet visuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose nuomos pajamingumas sumažėjo, o Vilniuje ir Kaune jis nesiekė istorijos vidurkio.
„Pastaruoju metu nemaža dalis sandorių butų rinkoje buvo investiciniai – gyventojai pirko butus ne sau, o nuomai. Tačiau smarkiai pakilusios butų kainos ir sumažėjusios nuomos kainos sumažino šios investicinės strategijos patrauklumą“, – teigia „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.
„Swedbank“ skaičiavimais, nuomos pajamingumas Vilniuje šių metų pabaigoje siekė 6 proc., Kaune – 7,4 proc., o Klaipėdoje – 6,4 proc.
„Esant nulinių palūkanų aplinkai, tai dar vis patraukli grąža, bet nuomininkų derybinė galia silpnėja, o turto vertės prieaugio potencialas mažėja. Prie istorinio vidurkio priartėjęs nuomos pajamingumas rodo, kad NT burbulo Lietuvoje dar nėra, bet nėra ir erdvės labai sparčiam butų brangimui“, – mano N.Mačiulis,
Ekonomistų nuomone, įperkamumą sumažinti ir destabilizuoti rinką galėtų didesnės palūkanos. Jei jos išaugtų iki 4 proc., Vilniuje būstas būtų nebeįperkamas, tačiau artimiausius dvejus metus jų augimas neprognozuojamas.
