Pats populiariausias klausimas, susijęs su modernizacija, be abejo, yra jos kaina. „Lietuvoje daugiabučiai yra labai įvairūs – nuo 4 iki 16 aukštų, įvairaus išplanavimo, todėl įvardyti vieną vidutinę kainą sudėtinga. Tačiau pasinaudoję Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) svetainėje esančia skaičiuokle, gyventojai pagal savo daugiabučio tipą, aukštų ir butų skaičių, gali sužinoti preliminarią renovacijos kainą ir šilumos sutaupymus pinigine išraiška. Dar viena ryški tendencija tai, kad didesnių daugiabučių gyventojams renovacija kainuoja mažiau, nes išlaidos pasiskirsto dideliam butų skaičiui. O štai mažesniems, iki kelių butų daugiabučiams, investuoti į renovaciją tenka daugiau“, – pasakoja Darius Jakubauskas bei atkreipia dėmesį, kad renovacijos nauda ir investicijų į ją grąža turi būti apskaičiuojama vertinant ne tik šilumos sutaupymus.
„Renovacijos nauda – ne tik sumažėjusios sąskaitos. Reikia įvertinti ir tai, kad gyvenamoji aplinka tampa priimtinesnė, sveikesnė, patogesnė. Antras dalykas, kurį reikia įsidėmėti – renovacija padidina nekilnojamojo turto kainą. Didesniuose miestuose renovacija padidina būsto kainą daugiau, mažesniuose – mažiau, tačiau bet kuriuo atveju apčiuopiamai padidina būsto vertę, o kai kada – net ištraukia butus iš „nelikvidumo duobės“. Pavyzdžiui, Alytuje, didelio ploto, keturių kambarių butai, kurie pirkėjų akyse buvo visiškai nepatrauklūs dėl savo didelės, beveik 200 eurų siekiančios šildymo kainos, po renovacijos tapo labai paklausūs – juos pradėjo pirkti net jaunos šeimos. Taigi ekonominė nauda tokių butų savininkams, kurie iki tol net negalėjo pasvajoti apie savo butų pardavimą ar nuomą, yra didžiulė“, – pasakoja pašnekovas.
D. Jakubauskas taip pat pastebi, kad nors gyventojams labai svarbi renovacijos kaina, statistika rodo, jog didesnę įtaką sprendimui renovuoti būstą turi emocijos. „Tai paaiškina, kodėl tokiose savivaldybėse kaip Ignalinos arba Jonavos, susidomėjimas renovacija didžiulis, o savivaldybėse, kuriose beveik nėra renovuotų daugiabučių, niekas nesiveržia atnaujinti savo būsto. Taigi – ekonominis argumentas sprendžiant dėl renovacijos ne visada svariausias – daug reikšmingesnis dažnai būna kaimynystėje renovuotas namas ir jo gyventojų pasakojimai“, – pasidalija įžvalga ekspertas.
Kas bus jeigu mano paveldėtojai gaus butą su neišmokėtu kreditu?
Kitas itin gyventojams rūpintis klausimas – kas nutiks, jeigu butas atiteks vaikams, anūkams, o kreditas bus dar neišmokėtas. „Ypač vyresnio amžiaus žmonės rūpinasi, kad nepaliktų savo vaikams ir anūkams „buto su skola“. Iš tiesų, jeigu buto savininkas gaudavo šildymo lengvatą ir renovacija jam buvo visiškai kompensuota valstybės, jo paveldėtojai, neturintys tokios kompensacijos, turės sumokėti kredito likutį. Tačiau svarbu atsižvelgti į kai kuriuos dalykus. Paveldėti butą sugriuvusiame daugiabutyje yra daug blogiau nei tvarkingame, atnaujintame name – net jei tektų baigti išmokėti kreditą, kuris, pavyzdžiui, siekia tūkstantį eurų, ir kurį galima išsimokėti per dešimt metų. Be to, kol bute gyveno į lengvatą teisę turintis asmuo, tol valstybė mokėjo už jį renovacijos įmokas, ir paveldėtojams neteks mokėti visos renovacijos kainos – įmokos už penkis, dešimt ar daugiau metų, kuriuos bute pragyveno ankstesnis savininkas, pavyzdžiui, senelis, jau bus apmokėtos valstybės“, – paaiškina Finansinių priemonių skyriaus vadovas.
Ar mane iškeldins iš buto, jeigu negalėsiu susimokėti už renovaciją?
Viena didžiausių baimių, susijusių su renovacija – prarasti butą renovuotame name, netikėtai netekus pajamų šaltinio ir nebegalint susimokėti kasmėnesinės įmokos už renovaciją. Tačiau tokie nuogąstavimai yra niekuo nepagrįsti, akcentuoja D. Jakubauskas.
„Pirmiausia, Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatyme nustatyta, kad nukreipti išieškojimą į butą atnaujintame (modernizuotame) name dėl vėlavimo sumokėti renovacijos įmokas, jeigu tai yra vienintelis šeimos ar asmens būstas – draudžiama. Antra, dar neturėjome nei vieno atvejo, kai kas nors būtų iškeldintas iš buto už tokio pobūdžio įsiskolinimą. Ir trečia, labiausiai nepasiturintiems gyventojams, gaunantiems šildymo lengvatą, renovacija kompensuojama 100 proc.“, – primena pašnekovas.
D.Jakubauskas taip pat akcentuoja, kad sutartį su banku dėl kredito suteikimo pasirašo ne patys gyventojai, o už renovaciją atsakingas administratorius. „Daugeliui tai būna naujiena, tačiau sutartį pasirašo būtent administratorius, kuris ir rūpinasi visais renovacijos klausimais. Beje, nors įsiskolinimas už renovaciją daugelį gąsdina, tačiau daug dažniau žmonės įsiskolina už šildymą. Tad logiška būtų bijoti gyventi energiškai neefektyviame, o ne renovuotame name. Be to, statistika rodo, kad apie penktadalis renovuotų daugiabučių gyventojų už renovaciją susimoka iš karto, kiti išsimoka kreditą dalimis, bet greičiau nei per 20 metų. Taigi, renovacija, tai ne vien finansinė našta – reikia kompleksiškai įvertinti ir jos teikiamus privalumus,“ – sako pašnekovas.
