„Lietuvoje labai trūksta skaidrumo nuomos rinkoje ir patikimų duomenų, kurių nepavyksta gauti iš valstybės institucijų. Akivaizdu, kad šią rinką gaubia šešėlis. Neaišku, kiek yra legaliai nuomojančių, kiek per asmeninius susitarimus, kiek valstybė praranda dėl to mokesčių“, – antradienį surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo LNTPA vadovas Mindaugas Statulevičius.
Asociacijos skaičiavimais, Vilniuje šiais metais bus pastatyta ir parduoda apie 4 tūkst. butų. Dalis žmonių dėl mažų palūkanų būstą perka kaip investiciją, todėl jie greičiausiai pateks į nuomos rinką.
Mokėti valstybei žmonės nelinkę
Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) ir kredito biuro „Creditinfo“ užsakymu tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ atliko tyrimą ir aiškinosi, kaip nuomininkai ir nuomotojai žiūri į nuomos rinką. Tyrimu siekta išsiaiškinti vartotojų požiūrį į du Vakarų valstybėse įprastus nuomos rinkos aspektus: mokesčių už nuomą mokėjimą bei nuomininkų kredito istorijos vertinimą atsirenkant geriausią nuomininką.
Tyrimas parodė, kad nuomodami savo būstą kitiems asmenims mokėti mokesčius valstybei būtų linkę tik 9 proc. respondentų. 35 proc. nebuvo tikri dėl mokesčių mokėjimo, atsakydami, kad mokesčius mokėtų tikriausiai. Kiek didesnė dalis – 46 proc. laikosi priešingos nuomonės: 27 proc. tikriausiai nemokėtų mokesčių, 19 proc. – atsakė „tikrai ne“. Kas dešimtas nuomonės šiuo klausimu neturi.
„Situaciją nuomos rinkoje įvertinti tikrai sudėtinga, tačiau vertinant apklausos rezultatus galima matyti tendencijas. Beveik pusė nelinkę vykdyti mokestinių prievolių. Nuomos legalumas – tiek nuomojant, tiek nuomojantis – svarbiausias jaunimui 18-25 metų amžiaus“, – sako M.Statulevičius.
Jeigu nuomotųsi butą patys, 38 proc. būtų svarbu, kad būsto šeimininkas mokėtų mokesčius valstybei: 9 proc. labai svarbu, 29 proc. greičiau svarbu. Beveik trečdaliui būtų svarbu tik sutartis su šeimininku, daugiau nei trečdaliui mokesčiai nebūtų aktualus kriterijus renkantis būstą.
„Didesnis nuomos legalumo mastas ne tik užtikrina didesnes pajamas į valstybės biudžetą, bet, visų pirma – šeimininko ir nuomininko teises. Tik legalūs nuomos santykiai gali vesti į vakarietiškos nuomos kultūros kūrimą“,– sako M.Statulevičius.
Siūlo priemones reguliuoti rinką
LNTPA siūlo, kad aukštesnės klasės butų nuomotojai iš pretendentų nuomotis būstą dažniau prašytų pateikti kredito istorijos ataskaitą, ilgainiui ši praktika taptų įprasta ir žemesnės klasės būsto nuomotojams. Tai padėtų sukurti daugiau pasitikėjimo tarp nuomotojų ir nuomininkų.
”Pasitikėjimui tarp valstybės ir nuomotojo auginti turime kitas dvi idėjas. Pirmoji iš jų veiktų greičio matuoklių keliuose principu. Siūlytume apsvarstyti galimybę į kiekvieną skelbimą dėl būsto nuomos sureaguoti automatiniu laišku apie mokestines prievoles. Panašus principas dabar veikia su notarų biuruose registruotomis sutartimis. Antroji – būtinybė pranešti mokesčių administratoriui apie pradėtą nuomos veiklą per mėnesį nuo jos pradžios. Taip suveiktų kontrolinis mechanizmas deklaruoti pajamas iš šios veiklos metų pabaigoje“, – sako LNTPA direktorius.
Šiuo metu tapti legaliu nuomotoju yra du būdai: sudarant sutartį su nuomininku ir įsigyjant verslo liudijimą, kita alternatyva – metų pabaigoje mokėti nuo gaunamų pajamų gyventojų pajamų mokestį.
Už kredito istoriją svarbesnis tik užstatas
Tyrimas atskleidė ir tai, kad Vokietijoje, Skandinavijoje ir Jungtinėje Karalystėje įprastas nuomininko kredito istorijos įvertinimas prieš pasirašant sutartį dar nepopuliarus Lietuvoje. Daugiau nei pusė nuomotojų nuomininku pasitiki tik gavus užstatą už būstą, o 16 proc. respondentų nurodė, kad jiems nuomojant savo būstą nuomininko kredito istorija padėtų įsitikinti naujakurio reputacija ir mokumu.
Tačiau dauguma, arba 69 proc. respondentų, galėdami rinktis patikėti būsto raktus asmenims, turėjusiems pradelstų mokėjimų už kreditus ar įvairias kitas paslaugas, pirmenybę teiktų nuomininkui su „švaria“ kredito istorija.
„Pernai vartotojams sukūrėme galimybę savitarnos svetainėje „Mano Creditinfo“ patiems per saugią nuorodą pasidalinti savo ataskaita su kreditoriais. Tai davė dvigubą efektą. Nuomininkams neliko poreikio savo ataskaitos nešti fiziškai ir gaišti laiką. O nuomotojams tai reiškė papildomą saugiklį, garantuojantį, kad nuomininko pateikta ataskaita nėra jo kaip nors pagražinta. Vien praėjusį mėnesį savo ataskaitas įvairiems kreditoriams persiuntė per 200 žmonių“ – teigia kredito biuro „Creditinfo“ generalinis direktorius Andrius Bogdanovičius.
