Ekspertai kritikuoja valstybines institucijas: į architektūrinius konkursus žiūrima atsainiai

Pasaulinę architektūros dieną kritikos strėlės skriejo link valstybinių institucijų. 15min studijoje viešėjęs Lietuvos architektų rūmų tarybos narys, architektas ir Nacionalinės premijos laureatas Audrius Ambrasas teigė, kad viešosios institucijos atsainiai žiūri į architektūrinius konkursus ir rodo blogą pavyzdį.
Mindaugas Statulevičius, Audrius Ambrasas
Mindaugas Statulevičius, Audrius Ambrasas / Luko Balandžio / 15min nuotr.

15min studijoje kartu su A.Ambrasu buvęs Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) vadovas Mindaugas Statulevičius teigė, kad NT vystytojai vis labiau pamėgsta architektūrinius konkursus. Esą, kuo anksčiau pradedama kalbėtis su vietos bendruomene apie planuojamas statybas, tuo paprasčiau būna tolesniuose etapuose.

„Atsiranda vis daugiau architektūrinių konkursų, ypač jautresnėse miesto zonose, šalia senamiesčio ar aukštybinių pastatų teritorijose. Tai neverčiamas vienų ar kitų institucijų noras pasitikrinti ir rasti kuo aukštesnę architektūrinę kokybę, vykdant būtent architektūrinius konkursus, pakviečiant į vertinimo komisijas ir miesto vadovus, architektų sąjungos atstovus ir įtraukiant bendruomenę kuo ankstesniame etape. Atsiradęs dialogas ankstesnėje stadijoje sukuria vertę visam miestui ir bendruomenei“, – sakė jis.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Mindaugas Statulevičius
Luko Balandžio / 15min nuotr./Mindaugas Statulevičius

Tačiau A.Ambraso nuomone, architektūriniai konkursai turėtų būti ne išimtis, o taisyklė. Jo teigimu, tai buvo bandyta įtvirtinti praėjusių metų liepą priimtame Architektūros įstatyme.

„Konkursų organizavimas turėtų būti ne plėtotojų premija ar malonė. Tas bandyta įteisinti Architektūros įstatymu, numatant, kad vystant projektus centrinėje miesto dalyje, viešiesiems objektams privalomi architektūriniai konkursai. Bet atsirado išlyga, kad sąrašą, kuriems projektams privalomi konkursai, patvirtina savivaldybė. Vilniuje, jeigu neklystu, tik nuo 10 tūkst. kvadratinių metrų privalomas konkursas. Kas yra 10 tūkst. kvadratinių metrų miesto centre? Tokių objektų nėra iš viso“, – aiškino jis.

Be to, jam užkliuvo valstybinių institucijų požiūris į architektūrą. Esą viešasis sektorius atsainiai žiūri į konkursus bei juos vertina pagal pigiausios kainos kriterijų.

„Dažnai juos (konkursus – red. past.) pakiša po viešųjų pirkimų traukiniu, kur iš esmės yra kainos konkursas. Arba organizuoja dabar kaip ir draudžiamus įstatymu rangos ir projektavimo konkursus. Arba iš viso jų neorganizuoja, kaip pavyzdys Vilniuje – teismo rūmai. Visiškai nežinia, iš kur atsiranda projektas, ir sakoma, kad „mes išsirinkome, mes galvojame tokį projektą statyti“. Viešasis sektorius iš tikrųjų rodo nelabai kokį pavyzdį“, – įsitikinęs Nacionalinės premijos laureatas.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Audrius Ambrasas
Luko Balandžio / 15min nuotr./Audrius Ambrasas

LNTPA vadovas M.Statulevičius pastebėjo, kad valstybinės įstaigos ne visada apskaičiuoja, ar tikrai reikia joms pačioms statyti pastatą, jei nusprendžiama keltis iš esamo. Jo nuomone, dažnu atveju institucijos išleidžia daugiau nei galėtų įsigyti ar išsinuomoti rinkoje.

„Kiekviena ministerija konkursus organizuoja pagal savo supratimą, pagal savo specializuotą išsilavinimą ir, gaila, kad neretai jie būna mažiausios kainos. Dėl to neretai ir neįvyksta, nes ta mažiausia kaina, pasirodo, buvo skaičiuota prieš 5 metus: kelis metus buvo rengiami dokumentai ir paskelbtas konkursas. Ir galų gale visi nustemba, kodėl tame konkurse pasirodė didesnė kaina. Reikia suprasti ir laikmečio iššūkius bei žinoti, kas ir už kokią kainą yra perkama“, – 15min studijoje kalbėjo jis.

VIDEO: Ekspertai negailėjo kritikos valstybinėms institucijoms: į architektūrinius konkursus jos žiūri atsainiai

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis