Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) kasmetinėje konferencijoje „Core“ S.Vagonis sakė pritariantis pirmadienį SEB ekonomisto Tado Povilausko išsakytiems žodžiams: „Nelaukim tos krizės, nes ji gali ir neateiti“. Tačiau, „Ober-Haus“ atstovo nuomone, yra veiksnys, kuris gali tą atėjusią krizę pagilinti.
„Kiekvienais sėkmingais metais dažnai susimąstoma, ar tai viskas, pasiekėm viršūnę? Taip buvo kalbama 2015, 2016, 2017, 2018 metais – viskas, jau kitais metais bus krizė. Krizės mes patys nesureguliuosime – kai ateis, tai ateis. Tačiau avantiūrizmas ir skuboti sprendimai gali prisidėti prie to, kad krizė gali būti daug gilesnė“, – ketvirtadienį kalbėjo S.Vagonis.
Ekspertai: rinka sveika
Nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „Eika“ plėtros direktorius Martynas Žibūda teigė, kad pagrindinis rinkos „sveikatą“ rodantis rodiklis – kainos. Jeigu jos auga dviženkliais skaičiais, reikėtų sunerimti.
„Mano patarimas būtų žiūrėti į kainą – tai, mano supratimu, vienintelis rodiklis, kuris rodo balansą. Manau, kad rinkai yra naudinga turėti šiokį tokį kainų augimą, koks jis yra dabar. Tačiau ir grėsmių yra nemažai. Ir situacija investuojantiems į NT projektus tikrai nėra tokia šviesi, kaip buvo pastaruosius metus“, – aiškino jis.
Tačiau nekilnojamojo turto įmonės „Inreal“ Tarpininkavimo departamento vadovas Julius Belanoška, mano, kad dabartinė NT rinkos būklė – sveika ir šiek tiek auganti.
„Prieškriziniu laikotarpiu mes turėjome milžinišką paklausą ir labai mažą pasiūlą. Paklausą dar išpūtė daug neaiškių investuotojų, spekuliatyvių įsigijimų ir natūralu, kad nesmarkiai auganti pasiūla nespėjo to patenkinti, todėl išsipūtė kainos, iš to atsirado burbulas ir visos kitos sekusios pasekmės.
Šiandien mes to neturime, turime gana nuožmią konkurenciją, gana didelę ir ne tiek ribotą pasiūlą, iš esmės išnykusius spekuliatyvius sandorius. Tai rodo subalansuotą rinką, nėra didelių perkrypimų nei į vieną, nei į kitą pusę. Visos kreivės išlieka daugiau mažiau stabilios arba nežymiai auga ir, tikėtina, šuolių neturėtų būti“, – kalbėjo jis.
Bankai išrankiau renkasi, kam skolinti
M.Žibūda, kalbėdamas apie bankų skolinimą, teigė, kad „Nordea“ ir DNB bankų susijungimas jaučiamas tiek pirkėjui, kuris nori paimti paskolą butui, tiek plėtotojui, kuris skolinasi pinigų plėtrai.
„Klientams yra sunkiau pasiskolinti. Į mus, investuotojus, bankai žiūri tikrai išrankiai. Suprantu ir bankus, kurie turi ant stalo daug pasiūlymų ar prašymų finansuoti įvairius projektus, todėl natūralu, kad bankas didesnį prioritetą teikia mažiau rizikingiems investiciniams sandoriams. <...> Bankai tikrai mato, kad galėtų skolinti daugiau, bet skolina mažiau, nei galėtų ir nei yra poreikis. Jie savotiškai dirbtinai užbrėžia ribą, nenori augti dviženkliais skaičiais, nori augti iki 10 proc. ir sąmoningai finansavimą stabdo“, – sakė jis.
J.Belanoška pritarė M.Žibūdai ir tikino, kad su sunkumais gauti paskolą susiduria vis daugiau „Inreal“ klientų. Anot jo, prieš porą metų kainos ir būsto pardavimai augo dėl „pigių pinigų“ – bankai laisviau dalijo paskolas ir su mažomis palūkanomis. Tačiau dabar situacija kinta.
„Šiandien ta aplinka nebėra tokia pigi, arba ji dar pigi, bet ne visiems pasiekiama. Bankai patys pripažįsta, kad tikslas nebėra didinti kreditų skaičių, jų tikslas išlaikyti kokybišką kreditų portfelį. Ir tokių klientų, kurie norėtų įsigyti, bet neturi galimybių būtent dėl finansavimo politikos pasikeitimo, po truputį randasi vis daugiau. Bet nesakyčiau, kad tų atvejų yra tiek daug, kad galėtų daryti žymią įtaką pardavimams, jie vis dar išlieka daugiau mažiau stabilūs“, – konferencijoje aiškino jis.
Keturi plėtotojai užima 40 proc. sostinės rinkos
Nekilnojamojo turto bendrovės „Inreal“ duomenimis, 2018 metais keturi sostinėje veikiantys NT plėtotojai pardavė apie 1,5 tūkst. naujų butų Vilniuje – įvykdė apie 39 proc. visų pardavimų Vilniaus pirminėje būsto rinkoje. Kokios bendrovės? Tai – „Eika“, „Hanner“, „Realco“ ir „Darnu Group“.
Tarpininkavimo departamento vadovas Julius Belanoška konferencijoje teigė, kad šie keturi plėtotojai formuoja NT rinkos „madas“, pirkėjų nuomonę ir įpročius. Reikšmingiausi sėkmės faktoriai: stambūs projektai, kurių plėtojimas apima ne pavienius pastatus, bet kvartalus bei diversifikuotas projektų portfelis tiek pagal segmentus: ekonominį, vidutinį, prestižinį, tiek pagal vietą.
„Neturint įdirbio ir žinių NT rinkoje lengva pasiklysti. Gali klaidingai atrodyti, jog rinkai esant tokiai aktyviai, kokia ji šiuo metu yra, galima parduoti bet ką. Tačiau yra priešingai – konkurencija smarkiai išauga. Ne tik techniniai, patirties ir dydžio kriterijai tampa kritiniais, bet ir „minkštieji“ elementai – gerai valdoma rinkodara, profesionalus pardavimo padalinys, kuriame dirba svarią patirtį ir tinkamas asmenines savybes turinys žmonės“, – ketvirtadienį kalbėjo jis.
Tiesa, jis mano, kad ir mažesni, ne tokie patyrę plėtotojai gali sėkmingai įgyvendinti projektus, tačiau pastarieji turėtų ieškoti kitų nišų.
„Atsižvelgiant į paskelbtus didžiųjų vystytojų planus akivaizdu, jog 2019 metais ši tendencija stiprės – naujokams ar mažesniems statytojams bus dar sunkiau atsiriekti savo pardavimų dalį, jiems prireiks kūrybinio požiūrio arba teks susitaikyti su prastesniu likvidumu – ilgesnio laikotarpio pardavimais arba mažesne pelno marža“, – sakė J.Belanoška.
Pastatų ir neparduotų butų – apie 1,5 tūkst.
Kiek šiuo metu yra neparduotų butų? „Inreal“ duomenimis – 2018-ųjų pabaigoje pasiūlos fondas sudarė daugiau nei 5,3 tūkst. butų, o „Eikos“ – 4,6 tūkst. Kodėl taip smarkiai skiriasi skaičiai?
„Tai yra metodikos skirtumai“, – aiškino nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „Eika“ plėtros vadovas Martynas Žibūda.
„Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas sako, kad neparduotų butų yra dar mažiau – 1,5 tūkst.
„Baikime pasiūlą vadinti sandėliu. <...> Jeigu mes kalbame apie butų sandėlį, turime kalbėti apie butus pastatytuose namuose. Mūsų skaičiavimu, per visą rinką, pirkėjas gali rinktis iš 1,5 tūkst. butų, kurie yra pastatyti“, – kalbėjo jis.
