Pasak medienos ir baldų gamybos grupės akarų medienos grupė (VMG) įmonės „VMG Lignum Systems“ direktoriaus Donato Veinšreiderio, dabartinis renovacijos būdas turėtų būti pakeistas pritaikant inžinerinės medienos pagrindu sukurtus gamyklinius ruošinius.
„Šiuo metu tas apšiltinimo sumuštinis yra praktiškai gaminamas ant pastato sienos, jis negali būti automatizuotas, todėl darbai vyksta lėtai. Tam, kad pakeistume ir transformuotume renovacijos procesą, ji turėtų būti paremta automatizuotose gamyklose pagamintomis konstrukcijomis, t.y. gaminiais, kurie be papildomo apdirbimo galėtų būti sumontuoti objekte“, – konferencijoje „Žalioji statybų transformacija ir žaliųjų pastatų gamyba“ praėjusią savaitę teigė D.Veinšreideris.
Tam, kad pakeistume ir transformuotume renovacijos procesą, ji turėtų būti paremta automatizuotose gamyklose pagamintomis konstrukcijomis.
Audito bendrovės „EY“ Konsultacinių paslaugų padalinio vadovas Baltijos šalyse Linas Dičpetris taip pat mano, kad netolimos ateities renovacija privalo būti tik gamyklinė.
„Vietoj to, kad kiekvieną namą atskirai šiltinam, atskiromis medžiagomis jį aplipdydami, tai atvažiuojame į aikštelę ir sumontuojame gamykloje surinktus skydus, nes jeigu dabartiniais tempais toliau dirbsime – dar 100 metų renovuosime, o iš tiesų turėtume maksimum dar 10 metų tai daryti“, – sakė L.Dičpetris.
Aplinkos ministerijos duomenimis, nuo 2015 iki 2020 metų Lietuvoje buvo renovuota per 2,5 tūkst. daugiabučių, iš jų pernai – 304. Naujausiuose ministerijos planuose numatyta 2021-2023 metais renovuoti beveik 2,7 tūkst. pastatų.
Lietuvos statybininkų asociacijos prezidento Daliaus Gedvilo teigimu, tokie valdžios planai ir lūkesčiai neatitinka realaus renovacijos įgyvendinimo greičio.
„Su dabartinėmis technologijomis ir pasiruošimu, be papildomų Aplinkos ministerijos investicijų į statybos sektorių mes nepajėgūs padaryti šitų darbų“, – konferencijoje sakė D.Gedvilas.
Pasak jo, artimiausių trejų metų renovavimo planai kelia susirūpinimą – asociacijos narių apklausa parodė, kad 70 proc. rangovų apskritai neketina dalyvauti šiame procese.
„Akivaizdu, kad turime peržiūrėti viešųjų pirkimų procesą ir pasižiūrėti, kodėl įmonės nenori dalyvauti“, – pridūrė asociacijos vadovas.
Pasak D.Gedvilo, šalies statybos pramonėje praėjusių metų pabaigoje dirbo apie 94 tūkst. statybininkų, iš jų renovacijos projektuose – tik 3,7 tūkst. Daugiausiai žmonių juose buvo įdarbinta 2016 metais – apie 10,5 tūkst. statybininkų atnaujino 770 daugiabučių.
Akivaizdu, kad turime peržiūrėti viešųjų pirkimų procesą ir pasižiūrėti, kodėl įmonės nenori dalyvauti.
„Jeigu planuojame kartais padidinti (renovacijos tempus – BNS), kad 30 proc. ar daugiau statybos sektoriaus darbuotojų galėtų dirbti renovacijoje, tai mes klystame. Šiuo atveju turėtume labiau investuoti į našumą, į technologijas, kad su tais pačiais žmonėmis galėtume padaryti daugiau darbų, bet tam reikia taikyti didesnį surenkamumą“, – teigė D.Gedvilas.
Aplinkos ministerijos duomenimis, šiuo metu Lietuvoje daugiau nei 34 tūkst. daugiabučių yra energetiškai neefektyvūs ir turėtų būti renovuojami.
