„Baziniai gyventojų poreikiai kinta iš lėto. Žmonės yra linkę susikurti saugią ir patogią gyvenimo aplinką, kuri nereikalautų didelių išlaidų bei priežiūros pastangų. Be to, būsto poreikiai yra susiję ir su žmogaus gyvenimo etapais. Tačiau per dešimtmetį pasikeitė gyventojų sprendimai bei būdai, kuriais minėtus poreikius jie stengiasi išpildyti. Pirkėjai tapo labiau išprusę ir rinkdamiesi būstą nebeapsiriboja vien tik vieta arba kaina. Jiems daug aktualesnis tampa būsto kokybės, eksploatavimo sąnaudų, plėtotojo reputacijos kriterijus“, – pranešime spaudai cituojamas Lietuvos nekilnojamo turto plėtros asociacijos (LNTPA) prezidentas Robertas Dargis.
Pasak jo, pokyčiai jaučiami didžiųjų miestų zonose, kur pirkėjai nori susipažinti su būsimo būsto projekto išorės ir vidaus detalėmis. Jiems svarbu, kaip atrodys būsimi namai, skiriamas dėmesys natūralios aplinkos kriterijams. Ne mažiau svarbi ir socialinė infrastruktūra.
Nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovo Sauliaus Vagonio teigimu, svarbiausios priežastys, kodėl aktyviai pastaruoju metu perkamas būstas Vilniuje ir kituose Lietuvos miestuose – tai auganti šalies ekonomika, augantys gyventojų atlyginimai, žemos palūkanos bei augantis gyventojų pasitikėjimas NT rinka.
NT specialistų teigimu, prognozuojama jog 2017 metais kainų ir sandorių augimo tempai Vilniuje bei kituose didmiesčiuose turėtų susilyginti. O prielaidų dar didesniam sostinės sandorių skaičiaus augimui nei 2016 m., nėra. Rinka pernai buvo itin aktyvi, netgi viršijo prognozes, todėl dabar laukiama atokvėpio.
