Metinė prenumerata tik 6,99 Eur. Juodai geras pasiūlymas
Išbandyti

Ekspertai suskaičiavo vėdinimo sistemų naudą ir kainą

Viena iš energinio efektyvumo priemonių, kuriai valstybės paramą gauna Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos dalyviai – ventiliacijos ir rekuperacijos sistemų pertvarkymas, keitimas ar įrengimas. Ekspertai aiškina, kad tai viena iš labiausiai gyvenimo kokybę pagerinančių renovacijos dalių ir jai taupyti neverta.
Renovuotas namas
Renovuotas namas / BETA nuotr.

Pigiausias variantas – pats neefektyviausias

Paprašyti įvertinti labiausiai tarp renovuojamų daugiabučių paplitusį sprendimą – senų ortakių ir kanalų išvalymą, ekspertai vienbalsiai sako, kad natūralus vėdinimas, kai oras priteka pro langą, o ištraukiamas pro ortakius, renovuotuose daugiabučiuose tiesiog nebeveikia taip, kaip turėtų, nes pastato varža ženkliai pagerėja, o nauji langai neįleidžia nei mažiausio skersvėjo. Taigi – oras patalpose tik ištraukiamas, bet jo pritekėjimas pasidaro daug lėtesnis. „Kai kas spręsdamas šią problemą sumontuoja ant ortakių ventiliatorius, tačiau toks sprendimas gana komiškas – daugelyje namų, kuriuose pritaikytas toks sprendimas, neįmanoma atidaryti durų dėl sumažėjusio slėgio“, – sako Šilumos siurblių ir vėdinimo sistemų asociacijos ekspertas Rolandas Grikšas.

Žinoma, langus vėdinant galima atidaryti ir renovuotame name taip išsprendžiant oro pritekėjimo problemą, tačiau tokiu atveju labai padidėja šilumos energijos nuostoliai pastebi pašnekovas. „Jeigu patalpos vėdinamos intensyviai, užtikrinant oro apykaitą, šilumos praradimai – beveik tokie pat, kaip iki renovacijos – juk per atidarytą langą įleidžiame šaltą orą, kurį – savo patalpos šilumos sąskaita – apšildome ir tuomet jis ištraukiamas pro ortakius. Tai reiškia, kad šilumos grąža lygi nuliui“, – pasakoja R. Grikšas.

„Galima būtų sakyti, kad iš tikrųjų užtenka kas dvi valandas bent 5 min. atidaryti langus užtikrinant natūralų vedinimą. Tačiau, be didesnių šildymo sąnaudų, tuomet su iššūkiu susiduria ir mažus vaikus auginantys žmonės. Kaip reguliariai vėdinti patalpas žiemą, jeigu yra mažų vaikų?“, – papildo asociacijos ekspertas Ignas Staugaitis.

Rekomenduoja priverstinį vėdinimą

Išspręsti šalto oro sukeliamas problemas jau renovuotuose namuose efektyviau gali padėti rekuperatoriai. „Paprastai tariant, rekuperatorius – tai įrenginys, kuris iš lauko ištraukia šaltą orą, jį pašildo, per šilumokaitį sukryžmina su šiltu oru, esančius patalpoje, ir tokiu būdu į patalpą priteka jau pašildytas oras, o iš jos išeinantis šiltas oras grąžina šilumą. Taigi – norint išvėdinti patalpą, nebereikia atidaryti lango“, – pasakoja I. Staugaitis.

Ekspertas atkreipia dėmesį, kad šiuo metu populiarūs du priverstinio vėdinimo sprendimai: mini rekuperatoriai ir rekuperacinė sistema. „Visada rekomenduoju rinktis centralizuotą rekuperacinę sistemą. Tai pilnavertė, triukšmo nekelianti ir „nematoma“ sistema, kuri ortakiais išvedžiojama į kiekvieną patalpą ir vienas įrenginys vedina visą būstą – ir virtuvę, ir vonią, ir svetainę“, – pasakoja I. Staugaitis.

Nors tokios sistemos šilumos grąža itin didelė ir ji nepastebima plika akimi, ją renovuojamų daugiabučių gyventojai renkasi nenoriai. Viena to priežasčių – kaina. Centralizuota rekuperacinė sistema su montavimo darbais kainuoja apie 2000 eurų. „Tačiau jei vertintumėme žmonių sveikatą, priverstinė vėdinimo sistemą nekainuoja nieko – juk geresniame ore mažiau puola ligos, mažesnis ir nuovargis. Deja, šiuo metu tokią sistemą dažniausiai renkasi daugiabučiai, kuriuose daugiau jaunų žmonių“, – dėsto I. Staugaitis.

Pigesnis rekuperatorius – ne toks galingas, bet geriau nei nieko

Abu Šilumos siurblių ir vėdinimo sistemų asociacijos ekspertai sutaria, kad gyventojai, negalintys sau leisti centralizuotos vėdinimo sistemos, vis tiek neturėtų apsiriboti vien ortakių išvalymu – jiems gali tikti mini rekuperatorius, kuris įtaisomas ant išorinės buto sienos. „Bent vienas mini rekuperatorius, pavyzdžiui, virtuvėje – geriau negu nieko“, – pastebi I. Staugaitis.

R. Grikšas pabrėžia, kad šiuo metu mini rekuperatoriai – patys populiariausi tarp renovuojamų daugiabučių gyventojų, o šių įrenginių privalumas – ne tik mažesnė, maždaug 600 eurų su montavimu, siekianti kaina, bet ir didelė energijos grąža.

„Svarbu pasirinkti gerą, sertifikuotą mini rekuperatorių, kurio energijos grąža būtų ne mažesnė nei 80 proc. Rinkoje taip pat galima rasti labai taupių mini rekuperatorių, kurių maksimalios elektros energijos sąnaudos tesiekia 3 eurus per mėnesį. Be to, itin patogu, kai mini rekuperatorių galingumą galima reguliuoti – kai patalpoje daugiau žmonių, įrenginys gali veikti greitesniu režimu, o kai žmonių mažiau arba visi darbe – lėtesniu“, – pasakoja ekspertas bei atkreipia dėmesį, kad mini rekuperatoriai – tikras išsigelbėjimas nuo žiedadulkių alergijos, astmos ir kitų kvėpavimo takų ligų kenčiantiems žmonėms: „Kadangi mini rekuperatoriuje yra filtras, jis išvalo įeinantį orą. Skandinavijos šalyse mini rekuperatoriai jau yra rekomenduojami kaip priemonė, padedanti sukurti didesnį komfortą nuo astmos ir alergijų kenčiantiems žmonėms.“

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos