Tai geriausiai įrodo pastaraisiais metais sparčiai augančio Kauno pavyzdys, kurio atsigavimą paskatino aiški ir toliaregiška miesto valdžios vizija bei šios vizijos verslo iniciatyvų palaikymas.
Anot „Newsec“ ekspertų, Klaipėdos miesto strateginiame plane iki 2030 m. užsibrėžta sukurti 25 tūkst. naujų darbo vietų, pritraukti 2 000 naujų įmonių ir 1,5 mlrd. eurų naujų investicijų. Privataus verslo ir miesto valdžios parengtoje strategijoje „Klaipėda 2030“ pastebima, kad toks ambicingas augimas įmanomas tik orientuojantis į tarptautines rinkas – užmezgant artimesnius ryšius su Skandinavijos ir senosios Europos pramonės įmonėmis bei išnaudojant patrauklią uostamiesčio geografinę padėtį.
„Klaipėdos atgaivinimo plane didžiausias dėmesys skiriamas miesto kaip jūrų uosto augimo skatinimui. Toks siekis yra sveikintinas, tačiau be „industrinės" vizijos taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kaip miestą paversti patrauklesniu savo gyventojams ir turistams ištisus metus.
Be „industrinės“ vizijos taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kaip miestą paversti patrauklesniu savo gyventojams ir turistams ištisus metus.
Gyvenimas Klaipėdoje pasibaigus vasarai dėl sumažėjusių turistų srauto apmiršta – gatvės ir kavinės ištuštėja, o smulkus verslas „išeina žiemos miego".
Negana to, per metus Klaipėda, kaip miestas, praranda apie 2 000 gyventojų, o patys gyventojai gyvenamajai vietai renkasi Klaipėdos rajoną ir į miestą atvažiuoja tik kaip į darbo vietą, o vakare dauguma jų grįžta į priemiesčius. Todėl reikia atkreipti dėmesį ne tik į uostą ir pramonę, bet ir į kitus, miestui nemažiau svarbius aspektus, kurie miestą padėtų prikelti iš sąstingio“, – sako „Newsec" Tyrimų ir analitikos grupės vadovas Mindaugas Kulbokas.
Reikia atkreipti dėmesį ne tik į uostą ir pramonę, bet ir į kitus, miestui nemažiau svarbius aspektus, kurie miestą padėtų prikelti iš sąstingio.
Aukštas sezoniškumas skatina stagnaciją
Nors Klaipėda yra gausiai turistų lankomas Lietuvos miestas – kasmet jame apsilanko 230 tūkst. svečių ir poilsiautojų, tačiau dauguma jų čia atvyksta tik vasarą. Kadangi miestas patiria sezoniškumo problemą – šaltuoju metų laiku miesto gyvenimas sulėtėja – tai lemia sąstingį pramogų ir paslaugų sektoriuje.
„Klaipėdai, kaip svarbiausiam šalies ekonomikos augimo miestui, siekiant išlaikyti nuolatinį miesto lankomumą, ypač aktualus išvystytas laisvalaikio ir pramogų sektorius. Aukštas sezoniškumas neskatina smulkiojo verslo mieste – gatvės privalumus išnaudojantys prekiautojai, kavinės ir kitos maitinimo įstaigos bei parduotuvės žiemą neturi iš ko gyventi, nes nėra turistų, o mieste dirbantys žmonės vakare grįžta į priemiesčius, todėl centre gyvenimas apmiršta iki kito poilsiautojų sezono“, – pastebi M. Kulbokas.
Kavinės ir kitos maitinimo įstaigos bei parduotuvės žiemą neturi iš ko gyventi, nes nėra turistų, o mieste dirbantys žmonės vakare grįžta į priemiesčius.
Prekybinių gatvių pasiūlą sudaro pavienės patalpos prekybos centruose H. Manto g., tačiau tik senamiesčio prieigose prekyba yra gyvesnė, o iki šiol miesto savivaldos priimami sprendimai dėl strateginių senamiesčio gaivinimo planų nerodo apčiuopiamų rezultatų.
Dabar Klaipėdoje yra 23 viešbučiai, kuriuose vienu metu gali apsistoti keli tūkstančiai lankytojų. Jų užimtumas vasaros metu siekia daugiau kaip 75 proc., o kitais metų laikais apie 40 proc. Toks aukštas viešbučių lankomumo sezoniškumas neskatina investuoti į viešbučių plėtrą Klaipėdoje – įvykę sandoriai ir pokyčiai viešbučių valdytojų gretose kol kas rodo menką tarptautinių viešbučių operatorių pasitikėjimą Klaipėdos rinka“, – teigia „Newsec“ ekspertai.
„Klaipėda turi visas galimybes pritraukti turistus ištisus metus. Tereikia išnaudoti savo patrauklią geografinę padėtį, kuri prilygsta kurortams. Viena iš priemonių galėtų būti orientacija į sveikatos turizmo paslaugų pasiūlą. Naudos iš į Lietuvą atvykstančių sveikatos turistų, gauna įvairūs sektoriai – nuo medicinos bei sveikatingumo paslaugas teikiančių įstaigų ir kelionių agentūrų, iki viešbučių, restoranų ir laisvalaikio bei prekybos centrų. Klaipėdą dar patrauklesnę turizmui pavertė ir šiemet mieste atidarytas daugiafunkcinis sveikatingumo centras su moderniausiu Baltijos šalyse, tarptautinius olimpinius standartus atitinkančiu, 50 metrų baseinu. Tokių projektų įgyvendinimas rodo, kad Klaipėda siekia paversti savo miestą patraukliu ne tik turistams, bet ir miesto gyventojams“, – pastebi M. Kulbokas.
Rekomenduoja įvairaus profilio įmones
„Lietuvos didmiesčiuose – Vilniuje ir Kaune – augančias NT sandorių apimtis ir paslaugų bei laisvalaikio rinkos pasiūlą skatina augantis gyventojų skaičius. Gyventojai į didmiesčius aktyviai keliasi dėl patrauklesnių įsidarbinimo galimybių. Kaunas šiemet įrodė, kad modernaus verslo biurų ploto pasiūla paskatina į miestą ateiti tarptautines įmones, o tai lemia naujų darbo vietų atsiradimą“, – paaiškina M. Kulbokas.
Pasak jo, Klaipėdos biurų rinka neįgauna pagreičio ir jau daug metų stagnuoja. Dabar Klaipėdos modernių biurų rinkoje yra registruojama iki 15 atskirų verslo centrų. Rinkai kasmet pasiūloma vos po 1–2 labai mažo ploto administracinės paskirties pastatus. Prognozuojama, kad netgi į uostą pritrauktos naujos įmonės paskatins tik smulkių biurų rinką.
Didžiausi Klaipėdos rinkoje yra trys verslo centrai – „Neapolis“, „Laracija“ ir „Vitė“. Kartu jie sudaro apie 23 000 kv. m nuomojamo patalpų ploto. Klaipėdos nuomos rinkoje nuo 2009 m. daugiau kaip metus neatsirado nė vienas modernus verslo centras, plėtojami tik maži centrai ir didžioji dalis administracinių patalpų yra C klasės tipo arba pavienės patalpos komerciniuose, industrinės paskirties pastatuose.
Vilnius toliau išlieka aktyviausia biurų rinka, tačiau pokyčiai biurų rinkoje šiemet pastebimi ir Kaune. Iki šiol rinka pasižymėjusi nedideliais naujais ar rekonstruojamais vieno ar kelių tūkstančių kv. m projektais, 2016 metais sulaukė 4 didelių modernių verslo centrų. 2017 metais buvo užbaigti dar 12 naujų verslo centrų, rinką papildę beveik 45 000 kv. m nuomojamo ploto. Iki pat 2018 metų Kaune visa biurų pasiūla buvo B klasės, bet vis augantys nuomininkų poreikiai taip pat užsienio įmonių atėjimas į Kauną, lėmė pirmųjų A klasės verslo centrų atsiradimą.
2016 metų viduryje Klaipėdoje, Minijos gatvėje, buvo pabaigtas nedidelis apie 2 000 kv. m dydžio projektas „M19“. Panašaus nedidelio projekto uostamiestyje galima tikėtis ir 2019 metais.
„Atsižvelgiant į didžiausių miestų biurų rinkos išsivystymo lygį, Klaipėdos biurų rinka turi potencialo augti iki 3–4 kartų, tačiau tam būtini kompleksiniai sprendimai miesto ir šalies mastu – orientuotis ne tik į Klaipėdos jūrų uosto veiklos augimą, bet ir įvairaus profilio įmonių pritraukimą.
Taip pat miestas turėtų išnaudoti kitas priemones didinant miesto patrauklumą savo gyventojams bei turistams ištisus metus. Akivaizdu, kad didžiausią darbdavių lūkestį turi pateisinti ir Klaipėdoje veikiantys universitetai, kurie jau dabar turėtų atidžiai persvarstyti studentų ruošimo programas ir maksimaliai lanksčiai reaguoti į potencialių darbdavių lūkesčius.
Bendras požiūris turėtų suvienyti ir paskatinti veikti bendra kryptimi tiek viešojo sektoriaus, tiek privačius investuotojų į NT sektorių veiksmus. Tik šių iniciatyvų veikimas bendru vektoriumi duos abiejų pusių laukiamą rezultatą“, – apibendrina M. Kulbokas.
