Partijos į savo programas nepamiršo įtraukti ir su nekilnojamuoju turtu bei statybomis susijusių pažadų. Populiariausias jų – sudaryti sąlygas jaunoms šeimos įsigyti būstą regionuose, tačiau dažnai minima ir spartesnės kvartalų renovacija. O viena partija net žada peržiūrėti visus statybas reglamentuojančius dokumentus.
15min paklausė ekonomikos, nekilnojamojo turto ir statybų ekspertų, kaip jie vertina šiuos pažadus.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, nors ir smulkiai nedetalizuoja, tačiau žada dėmesio skirti ir jaunoms šeimoms, ir renovacijai, ir miestų plėtrai.
Nežinau, ar tokios priemonės padėtų pakeisti migracijos problemą.
Pavyzdžiui, siūloma įvesti būsto paskolų arba nuomos mokesčių subsidijas jaunoms šeimoms, kurios įsigyja būstą ne didmiesčiuose. Esą tai padėtų sumažinti migraciją iš regionų. Taip pat siūloma taikyti gyventojų pajamų mokesčio lengvatas pirmojo būsto palūkanoms.
Komercinio banko „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad nors būsto įperkamumo didinimas yra gera iniciatyva, jis abejoja, kad šios priemonės realiai išspręstų regionų problemas, turėtų reikšmingos įtakos emigracijos srautams.
„Iki 2008 metų jau turėjome subsidijas įsigydami būstą – už paskolą (gyventojai – red. past.) gaudavo GPM kompensaciją sumokėtoms palūkanoms. Čia tam tikra prasme vėl bandoma prie to grįžti. Aišku, iniciatyva gera, bet reikėtų patikslinti, kad tai nebūtų keli būstai, įsigyjami spekuliatyviais tikslais. Daugiausiai abejonių kyla dėl paramos įsigyjant būstą regionuose, nes mažesniuose miestuose ir kaimuose didžiausia problema yra ne būsto įperkamumas, o darbo vietų trūkumas. Nežinau, ar tokios priemonės padėtų pakeisti migracijos problemą“, – komentavo N.Mačiulis.
„Valstiečiai“ savo programoje taip pat siūlo daugiabučių renovaciją orientuoti kompleksine linkme. Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos direktorius Mindaugas Statulevičius sako, kad tokie siūlymai pavėluoti ir dabar jau reikia kalbėti apie tai, kuriuose regionuose renovacija apskritai dar yra reikalinga.
„Tai praėjęs etapas. Dabar jau nekalbama apie vieną namą, kalbama apie kvartalų renovaciją, todėl norėtųsi truputį daugiau drąsos. Tiek šios, tiek kitų partijų programose nebuvo kalbama, ar apskritai būsto renovacija kai kuriuose rajonuose yra efektyvi. Reikėtų eiti vakarietiška linkme ir kalbėti apie renovacijos atsisakymą tam tikruose rajonuose, tuos būstus griauti, o žmones koncentruoti vienoje vietoje“, – aiškino M.Statulevičius.
Jis atkreipia dėmesį, kad partijos idėja siekti energetinio efektyvumo įpareigojant didžiąsias energetikos įmones diegti taupymo programas vartotojams ar teikiant paramą aukštesnei būsto energinei klasei pasiekti, yra gera, nes kol kas šių priemonių skatinimas Lietuvoje – fragmentiškas.
„Trūksta realios paramos žmonėms, kurie gyvena daugiabučiuose ir nori įsidiegti energijos taupymo priemones. Šiuo metu padedama investuoti į atsinaujinančius energijos šaltinius individualiuose namuose, tačiau daugiabučiuose efektas būtų didesnis“, – komentavo M.Statulevičius.
Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai
Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai savo rinkimų programoje daugiausia dėmesio skiria jauniems, regionuose gyvenantiems žmonėms. Vis dėlto ekspertai siūlymuose įžvelgia spragų.
Pavyzdžiui, konservatorių programoje rašoma, kad savivaldybėms, kurios nėra regionų centrai, suteiks galimybę pasirūpinti žmonių, ypač jaunų specialistų, gyvenimo sąlygų gerinimu. Viena iš priemonių – pirmojo būsto programa, pagal kurią jaunos šeimos, priklausomai nuo turimo vaikų skaičiaus, gautų kompensaciją pradiniam paskolos įnašui.
Komercinio banko SEB prezidento patarėjas, ekonomistas Gitanas Nausėda sako, kad regionuose išlaikyti jaunas šeimas galima būtų ne skatinant įsigyti būstą, o plėtojant pačius regionus.
„Tartum dabar savivaldybės nenori ar negali rūpintis, o kažkas iš centro joms nurodys. Jos pakankamai turi noro ir proto, supranta, kad jauni žmonės svarbūs darbo rinkai. Pirmiausia reikia kalbėti apie regioninę plėtrą, o parama turėtų būti skiriama pirmiausiai silpniausioms šalies vietoms“, – sakė jis.
Panašiai konservatorių siūlymą jaunoms šeimoms suteikti valstybinės žemės sklypų namų statybai vertina ir M.Statulevičius
„Kodėl siūloma skirti sklypą statytis namą, o ne finansuoti dalį būsto įsigijimo sąnaudų? Dabar kalbama apie efektyvų gyvenimą mieste, kompaktiškumą, čia lyg ir skatinama keltis žmones už miesto“, – sako jis.
Kodėl sklypą statytis namą, o ne finansuoti dalį buto įsigijimo sąnaudų?
Konservatoriai programoje tvirtina, kad parama pirmojo būsto įsigijimui turėtų būti teikiama visam gyvenamajam nekilnojamajam turtui, pastatytam po 1991 metų.
Anot M.Statulevičiaus, šiuo metu jaunoms šeimoms tikrai reikia pagalbos įsigyjant pirmąjį būstą, nes daugelis jų dabar ima sunkiai įkandamus kreditus, o jų pabūgę turi būstą nuomotis.
„Valstybė galėtų iš dalies dengti įnašą arba dalį palūkanų ir našta jaunoms šeimoms būtų mažesnė. Tačiau tik jaunoms šeimoms, ne visai rinkai. Šiuo metu situaciją gelbėja vystytojai, siūlydami įvairių hibridinių būsto įsigijimo sprendimų, tad valstybė šiuo klausimu galėtų tarti stipresnį žodį“, – sakė M.Statulevičius.
Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis
Tarp visų partijų daugiausia dėmesio nekilnojamojo turto sektoriui skyrė Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis. Jie siūlo naikinti kai kuriuos mokesčius, prieštarauja naujų įvedimui, ragina centralizuoti valstybės turto valdymą, skirti daugiau dėmesio renovacijai ir statybos reglamentavimui.
Pavyzdžiui, vienas iš siūlymų – naikinti prabangaus nekilnojamojo turto mokestį, kurio, anot partijos skaičiavimų, 2015 metais buvo surinkta 997 tūkst. eurų, arba 70 proc. mažiau, nei planuota. Taip pat liberalai žada nepritarti platesnio nekilnojamojo turto mokesčio įvedimui.
G.Nausėda pastebi, kad prieš kalbant apie mokesčių naikinimą, reikėtų apgalvoti, iš kur bus gaunamos prarandamos lėšos.
„Įvedus nekilnojamojo turto mokestį, būtų galima sudaryti sąlygas pirmojo būsto programoms arba mažinti darbo mokesčius. Jaunimas turėdamas daugiau pajamų turėtų naudos, daugiau pinigų kišenėje ir galėtų geriau gyventi. Dabar netikslinga kalbėti apie atskirtų mokesčių panaikinimą, padidinimą ar sumažinimą, reikėtų grįžti prie mokesčių reformos, kurią kažkada buvo mėginama įgyvendinti“, – sako jis.
Dar vienas liberalų pasiūlymas – centralizuotai valdyti valstybės turimą nekilnojamąjį turtą: siūloma pertvarkyti Turto banką, o turto reikalingumą vertinti pagal tai, kiek kainuoja išlaikyti pastatus ir jų patogumą.
Tokie siūlymai nėra naujiena Lietuvos valdžiai ir jau pradėti įgyvendinti, tvirtina nekilnojamojo turto konsultacijų bendrovės „Newsec“ Tyrimų ir analizės grupės vadovas Baltijos regione Mindaugas Kulbokas.
„Žvelgiant ir iš kaimyninių šalių, pavyzdžiui, Estijos, Skandinavijos patirties, – centralizuotai valdomas turtas leidžia tikėtis efektyvaus ir racionalaus jo panaudojimo. Be to, Finansų ministerija jau ir taip keletą metų tokią programą įgyvendina“, – sako jis.
Anot eksperto, daugeliu atveju vien tik mažinant sąnaudas nepavyks pasiekti geriausio valstybės nekilnojamojo turto portfelio panaudojimo rezultato.
„Taip pat nemanau, kad gera idėja yra sujungti nekilnojamojo turto ir finansinio turto valdymą vienoje institucijoje. Šių tipų turtas ir jo panaudojimas yra labai skirtingas, skiriasi tiek teisinis reglamentavimas, tiek valdymas, tiek likvidumas, todėl tuo turėtų užsiimti skirtingos įstaigos su skirtingais profesionalais“, – sako M.Kulbokas.
Liberalų programoje taip pat kalbama apie miestų plėtrą, Architektūros įstatymą, naujų standartų statybos sektoriuje įvedimą. Tačiau, specialistų nuomone, norėtųsi daugiau konkretumo ir mažiau lozungų.
Pavyzdžiui, liberalai siūlo kelti naujus reikalavimus pastatus renovuojantiems projektuotojams ir statybininkams.
Ką čia politikai padės? Reklamos nepadarys...
Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) prezidentas Dalius Gedvilas sako, kad kalbos apie kokybę sveikintinos, tačiau taip pat reikia ir konkrečių kriterijų jai nustatyti.
„Iškelta gera mintis, kad renovacija turi būti kokybiška, tačiau reikėtų nustatyti rodiklius, kurių reikėtų siekti ir reguliuoti šį procesą. Tada ir galima būtų kelti reikalavimus projektuotojams, statybininkams“, – teigė D.Gedvilas.
Panašiai jis vertina ir liberalų pasiūlymą padėti statybininkams ir projektuotojams didinti efektyvumą, plėsti paslaugų eksportą į užsienį. Asociacijos prezidentas pastebi, kad Lietuvos įmonės sėkmingai skinasi kelią net Indijoje.
„Ką čia politikai padės? Reklamos nepadarys, į Dubajų nevažiuos, kad suagituotų, kad kviestų mūsų projektuotojus“, – mano D.Gedvilas.
Liberalai taip pat siūlo supaprastinti statybos techninius reglamentus ir peržiūrėti visus statybas reglamentuojančius dokumentus. Nors tai, LSA prezidento nuomone, gal ir vertėtų padaryti, bet būtų labai didelis darbas.
Tačiau D.Gedvilas atkreipia dėmesį, kad partijos siūlymas keisti statybos techninius reglamentus Didžiosios Britanijos kodekso pavyzdžiu yra geras. Jis taip pat teigiamai vertina idėją tobulinti pastatų klasifikaciją ir trumpinti statybos užbaigimo procedūras
„Didžioji Britanija turi daug gerų pavyzdžių, taip pat ir BIM metodologiją, ir „lieknąjį“ kodeksą, kuris tikrai yra konceptualus. Šio dokumento priėmimas būtų sveikintinas. Pastatų klasifikavimas – irgi logiškas pasiūlymas. Šiuo metu klasifikatoriaus nebuvimas veda į didžiulius nesusipratimus ir jis sektoriuje daug ką išspręstų. Užbaigimo procedūrų sutrumpinimas irgi galimas. Yra kur pas mus tobulėti“, – sako D.Gedvilas.
Vis dėlto pasiūlymas keisti Statybos įstatymą jo nesusižavėjo. Statybininkų asociacijos prezidento nuomone, reikėtų keisti ne įstatymą, o poįstatyminius aktus, kuriuos priima Aplinkos ministerija.
„Nėra reikalo (į įstatymą – red. past.) papildomai įtraukti teritorijų architektų, nes jeigu yra bendrasis ir detalusis planas, o projektas juos atitinka, kam reikia dar kažką derinti? Bet (projektavimo – red. past.) sąlygų išdavimo tvarką reikėtų keisti, daugiau išvystyti priešprojektinių pasiūlymų stadiją“, – mano D.Gedvilas.
Į regionus ir kaimus vien būstu nepriviliosi, reikia gerai apmokamų darbo vietų.
Pirmajame rinkimų ture konservatoriams rinkėjai suteikė 20 mandatų, valstiečiams – 19, socialdemokratams – 13, o liberalams 8.
Lietuvos socialdemokratų partija
Lietuvos socialdemokratų partija šios kadencijos rinkimams dalino pažadus tik jaunoms šeimoms. Vienas iš pasiūlymų – būsto plėtros projektai ilgalaikei nuomai, kad būtų sukurta prieinamų kainų jaunimui ir jaunoms šeimoms būsto rinka.
Plėtotojų asociacijos vadovas M.Statulevičius sako, kad idėja gerinti nuomos sąlygas – sveikintina, tačiau reikėtų skatinti ne plėtros projektus, o sukurti paskatas rinkoje plėstis legaliai nuomai.
„Tuomet verslui būtų patrauklu dalyvauti, nes tai skaidru, legalu, apskaitoma, saugu nuomininkui ir naudinga valstybei. Taip pat palaikau ir prieinamumo skatinimą, jei valstybės parama būtų tikslingai nukreipiama jaunoms specialistų šeimoms, ieškančioms galimybių būsto rinkoje“, – teigė jis.
Socialdemokratai taip pat siūlo savivaldybėse jaunoms šeimoms suteikti municipalinį būstą. Esą tokia programa veiktų kartu su trūkstamų sveikatos priežiūros specialistų pritraukimo į rajonus sistema, taip pat būtų stengiamasi, kad jauni specialistai įsitvirtintų kaimiškose vietovėse. Tam būtų kuriamas būsto fondas kaimiškose savivaldybėse, kad aukštos kvalifikacijos specialistai, atvykstantys dirbti į kaimą, lengvatinėmis sąlygomis galėtų išsinuomoti sau butą ar namą.
M.Statulevičiaus teigimu, socialdemokratai šioje vietoje peršoko kelis laiptelius, nes kol kas Lietuvoje „municipalinis būstas“ neegzistuoja, o didinti regionų patrauklumą vien plečiant būsto fondą neįmanoma.
„Tokia praktika taikoma užsienyje. Municipalinis – tai būstas skirtas nuomotis iš savivaldybės ir nukreiptas į darbingų žmonių išlaikymą mieste, į gydytojų, mokytojų, policijos ir kitų specialiųjų sistemų darbuotojų aprūpinimą. Tačiau į regionus ir kaimus vien būstu nepriviliosi, reikia gerai apmokamų darbo vietų, užsienio investuotojų dėmesio regionams“, – sakė M.Statulevičius.
Jis teigiamai vertina socialdemokratų norą remti mažas pajamas gaunančias šeimas, įsigyjančias pirmąjį būstą ar jį besinuomojančias. Tačiau specialistui norėtųsi matyti priemones, kuriomis remiantis pasiūlymas būtų įgyvendintas.
Socialdemokratai žada įkurti valstybinį lengvatinių paskolų fondą, kuris turėtų užtikrinti jauniems žmonėms palankias sąlygas įsigyti pirmąjį būstą. Ekonomisto G.Nausėdos teigimu, nors valstybės parama jaunimui visuomet yra gera mintis, tačiau visuomet svarbūs jos teikimo mechanizmai.
„Pati mintis normali, nes tai būtų paspirtis jauniems žmonėms įsigyti būstą, o jiems dažnai trūksta lėšų, reikalinga tam tikra valstybės finansinė parama. Bet kartais velnias slypi detalėse. Nežinau, kaip jie ruošiasi kurti tą fondą, kokie jo veikimo principai. Tačiau tai galėtų būti priemonė išlaikyti darbo jėgą regionuose“, – komentavo jis.
