Geriau – daugiau šilumos izoliacijos
Gaila žiūrėti, kai daugiabutis apšiltinamas tik 5–10 cm storio šilumos izoliacijos sluoksniu.
„Gaila žiūrėti, kai daugiabutis apšiltinamas tik 5–10 cm storio šilumos izoliacijos sluoksniu. Modernizacijos darbai juk brangūs – kainuoja pastoliai, statybininkų atvežimas, namo apdaila jį apšiltinus ir t. t. Pasirūpinus, kad šiltinantis sluoksnis būtų ne 10, o, pavyzdžiui, 20 cm – šilumos sutaupymas būtų ženkliai didesnis, nes šilumos varža tiesiogiai proporcinga šiltinančio sluoksnio storiui. Kuo jis didesnis, tuo didesnė varža ir didesni šilumos sutaupymai. O darbo – praktiškai tiek pat, kiek dedant mažesnį sluoksnį. Skiriasi tik medžiagų kaina, tačiau ji visai nedaug padidina viso investicijų plano kainą“, – atkreipia dėmesį mokslininkas.
„Pagalvoti apie tai, kiek bus dedama šiltinančio sluoksnio, gyventojams reikėtų dar prieš investicijų plano rengimą. Paprastai siūloma pasiekti minimalią klasę ir investicijų planuose ne visada būna skiriama pakankamai dėmesio šiltinančio sluoksnio storiui. Todėl rekomenduočiau gyventojams iškart investicijų plano rengėjams pasakyti, kad norima šiltesnių sienų. Tą patį rekomenduočiau daryti ir su langais. Dabar įprasta dėti 2 stiklų langus, bet optimaliausias variantas, žvelgiant į ateitį, yra 3 stiklai.“
Nepersistengti su „modernia“ šilumos sistema
„Privačiuose namuose ne kartą teko matyti „modernizuotą“ katilinę. Žmonės visaip ją tobulina ir tobulina – primontuoja daviklių, jutiklių, ventilių, vožtuvų ir t. t. Galiausiai katilinė pavirsta „kosminiu laivu“. Reikia atsiminti, jog visi genialūs sprendimai – paprasti. Svarbiausias principas atnaujinant šilumos sistemą daugiabutyje – sudaryti sąlygas kiekvienam gyventojui reguliuoti šilumą savo bute“, – akcentuoja dr. R. Savickas.
Ir ant radiatorių reikėtų sumontuoti termostatinius ventilius, pakabinti šilumos kiekio daliklius, pakeisti karšto vandens skaitiklius antimagnetiniais bei įrengti vienalaikę rodmenų nuskaitymo sistemą.
Mokslininko teigimu, minimalios priemonės, leidžiančios sutaupyti šilumą – labai paprastos. Užtenka sutvarkyti vidaus šildymo sistemas, ant šildymo ir karšto vandens sistemų stovų pastatyti balansinius ventilius. Taip pat reikėtų nepamiršti stovų subalansavimo.
„Ir ant radiatorių reikėtų sumontuoti termostatinius ventilius, pakabinti šilumos kiekio daliklius, pakeisti karšto vandens skaitiklius antimagnetiniais bei įrengti vienalaikę rodmenų nuskaitymo sistemą. Vidutinė šių darbų ir įrengimų kaina yra tik apie 15 Eur / m2, o šiuos darbus bute galima atlikti tik per 4–8 valandas.“
Pašnekovas atkreipia dėmesį, jog įrengti kiekvienam butui individualią šilumos apskaitą įpareigoja Europos Sąjungos 2012/27/ES Efektyvumo direktyva, kuri numato, kad tai Lietuvoje turi būti atlikta jau iki 2016 m. pabaigos:
„Lietuvos daugiabučiuose tokiu būdu sutvarkius vidaus šildymo sistemas galima sutaupyti tiek energijos, kiek yra numatyta Lietuvai sutaupyti visuose trijuose elektros-dujų-šilumos sektoriuose sumoje. Turinti tokią šilumos įrangą, galima lanksčiau reguliuoti oro temperatūrą kiekviename kambaryje. Pavyzdžiui, atsukti daugiau, jeigu namie yra maži vaikai, arba labiau šildyti tik vieną kambarį, jei trijų kambarių bute gyvena tik vienas žmogus.
Tai taip pat suteikia galimybę užsukti šilumą iki minimalios higienos normas atitinkančios temperatūros, jeigu žmogus praranda darbą arba išvažiuoja ilgesniam laikui. Žodžiu, tokios sistemos padeda ne tik taupyti šildymą, bet ir gelbėja sprendžiant įvairias socialines problemas, susijusias su žmonių pajamomis.“
„Sveikiausias“ fasadas – ventiliuojamas
Dr. R. Savicko nuomone, pastatą optimaliausia šiltinti šilumos vata, paliekant oro tarpelį ir uždedant ventiliuojamą fasadą: „Taip apšiltinus pastatą, atsiranda mikro klimatas, kuris yra palankiausias konstrukcijoms, nes nesikaupia drėgmė. Be to, jis ilgaamžiškesnis.“
Pašnekovas pabrėžia, kad nėra didelio skirtumo, ar daugiabutis – monolitinis, ar plytinis, ar blokinis: „Šiltinant pastatą, jis tartum aprengiamas „kailinukais“, todėl nėra labai svarbu, iš ko padarytos laikančios konstrukcijos. Tad ventiliuojami fasadai kuo puikiausia gali tikti ir mažiems, plytiniams daugiabučiams, ir didesniems blokiniams namams.“
