Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Emigracija keičia nekilnojamojo turto rinką

Lietuvos demografiniai pokyčiai daro įtaką nekilnojamojo turto rinkai, mažina paklausą, keičia pirkėjų įpročius ir bendras šios srities tendencijas. Nekilnojamojo turto ekspertų teigimu, sugrįžę emigrantai dažnai kuriasi ne gimtuosiuose, o didžiuosiuose šalies miestuose arba greta jų.
Nuoma
Nuoma / 123rf.com nuotr.

Daugiausia Lietuvoje būsto nuperka 25–45 amžiaus žmonės, tačiau ši grupė piliečių dažniausiai ir emigruoja. Tie žmonės, kurie po kurio laiko nusprendžia grįžti į tėvynę, dažniausiai sugrįžta į didesnius miestus arba netoli jų.

„Dažnas emigrantas, išsikėlęs iš nedidelio miestelio būsto ir užsidirbęs pradiniam įnašui, dairosi įsigyti būstą didmiestyje. Tiesa, dažnai toks nekilnojamasis turtas perkamas investicijai. Vis dėlto mažesniuose miestuose ir provincijoje sparčiai mažėja perkamoji galia“, – pranešime spaudai cituojamas Lietuvos nekilnojamojo turto agentūrų asociacijos (LNTAA) valdybos narys Mantas Mikočiūnas.

Anot jo, analizuojant atskirus miestus matyti, kad nuo 2013 metų gyventojų skaičius augo tik Vilniaus mieste, visur kitur jis nuosekliai mažėjo. Gyventojų skaičiaus mažėjimą Kaune ir Klaipėdoje iš dalies kompensuoja augimas Kauno ir Klaipėdos rajonuose. Tai rodo, kad pirkėjai palankiai žiūri į gyvenimą užmiestyje, kur geresnės kainos namų statybai, yra galimybė greitai ir patogiai pasiekti miestą.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?