Svarbu darni sąveika
Energinio efektyvumo priemones priemonės gali būti skirstomos į aktyvias ir pasyvias. Pasyvioms sistemoms priklauso tokios pastato konstrukcijos kaip sienos, langai, stogas ir kitos įvairios atitvaros. O aktyvios sistemos yra visa pastato inžinerinė dalis: šildymo, vėdinimo, karšto bei šalto vandens tiekimo sistemos. Jungtinių Tautų Energetikos Departamento ekspertas dr. Romanas Savickas pabrėžia, kad siekiant didesnio energetinio efektyvumo, būtina šių dviejų sistemų darni sąveika.
„Galima įsirengti labai kokybiškas aktyvias sistemas, tarkime, puikią šildymo sistemą ar karšto vandens tiekimo sistemą. Tačiau jų veiksmingumas bus juntamas menkai, jeigu name – kiauri langai ir sienos. Būtent pasyvios sistemos ir yra silpnoji lietuviškų daugiabučių grandis“, – įsitikinęs pašnekovas.
Anot jo, siekiant, kad seno amžiaus pastatai taptų iš tikrųjų energiškai efektyvesni, projektus renovacijai reikia ruošti taip, kad būtų kuo labiau sumažinami šilumos praradimai per atitvaras – langus, sienas, stogą ar duris.
Rekomenduoja trigubo stiklo langus
Vienas iš galimų kelių didinti pastato energetinį efektyvumą per pasyvias sistemas – itin kokybiškų langų montavimas renovuojamuose pastatuose. R. Savickas atkreipia dėmesį, kad kai kurie prieš 10-15 metų įsidėti dviejų stiklų plastikiniai langai jau nusileidžia naujausiems energetiškai efektyvesniems trijų stiklų langams ir juos reikėtų pakeisti.
„Sumažinti šilumos praradimus verta ne vien dėl sumažėjusių sąskaitų, bet ir dėl geresnio patalpų mikroklimato ir aukštesnės vidaus patalpų temperatūros. Prisiminkime, kaip daugiabučiuose pastatuose spalį, kai šildymo sezonas dar neprasidėjo, arba balandžio mėnesį, kai šildymas jau atjungiamas, yra nepakankamai komfortabilu ir šilta, nors lauke – nėra šalta. Taip pat svarbu turėti galimybę individualiai reguliuoti kiekvieno buto šildymą – tai techniškai yra nesudėtingai įgyvendinama net ir senuose sovietinės statybos daugiabučiuose. Taigi, apsišiltinę pastatą ir turėdami galimybę patys individualiai reguliuoti šildymą, žmonės mažiau serga peršalimo ligomis ir mažiau išleidžia vaistams“, – dar vieną sutaupymo aspektą priduria R. Savickas.
Siekia taupyti labiau nei vokiečiai
Pastatų modernizacijos srityje besispecializuojančiam R. Savickui dažnai tenka bendrauti ir su kolegomis iš Vokietijos. Pašnekovas pastebi, kad nors abiejų šalių klimatas ir nesiskiria ypatingai daug (Vokietijoje – šiek tiek šilčiau), lietuviai yra daug labiau motyvuoti taupyti energiją dėl ekonominių sumetimų.
Vis tik – įdirbis rengiant renovacijos projektus Vokietijoje – didesnis, sako pašnekovas: „Žvelgiant į visą renovacijos sistemą tenka pastebėti, kad renovacijos programos Vokietijoje vyksta jau labai seniai, jos turi labai gerai išvystytas struktūras ir finansinio skatinimo instrumentus.“
Kartais – perplanuoja daugiabutį
R. Savickas pasakoja, kad Vokietijoje vienas iš pastatų renovacijos modelių yra toks, kai vykdoma visiškai pilna pastato rekonstrukcija, kurios metu pasiūloma iškeldinti gyventojus. Tokiu būdu gali būti pertvarkomos ir vidaus atitvaros, kai kuriais atvejais – netgi perplanuojamas visas pastatas.
„Renovacijos metu gyventojus išsikeliant į laikiną netoliese esantį būstą, nepatiriami jokie gyvenimo statybų aikštelėje nepatogumai. Na, o pasibaigus renovacijai, galima grįžti į tvarkingą, naują pastatą“, – apibendrina ekspertas.
