Registrų centro duomenimis, Kaune liepos mėnesį parduoti 453 butai – tai 20,8 proc. daugiau nei pernai liepą. Neatsiliko ir individualių namų rinka: antrą vasaros mėnesį parduoti 82 namai, o tai yra 36,7 proc. daugiau nei pernai liepą.
Ne ką menkesni ir turtą parduodančių žmonių lūkesčiai. Nekilnojamojo turto skelbimų portalo Aruodas.lt duomenimis, liepą parduodamų butų pasiūlos kaina sostinėje augo apie 2,5 proc., o Kaune – apie 8,5 proc.
Kaunas perėmė estafetę iš Vilniaus
Nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės „Ober-Haus“ duomenimis, per metus, lyginant 2018 metų birželį su 2017 metų birželiu, butų kainos Kaune augo 4,3 proc.
Įmonės Kauno biuro vadovas Antanas Kišūnas teigia, kad po pastarojo sunkmečio ilgą laiką nerodžiusi tvarių atsigavimo ženklų, spartesni komercinės ir gyvenamosios nekilnojamojo turto rinkos atsigavimo ženklai pradėti fiksuoti 2016–2017 metais. Aktyvesnius nekilnojamojo turto plėtotojų žingsnius lėmė palanki ekonominė situacija, verslo plėtra bei gyventojų lūkesčiai.
„Tai paskatino plėtotojus imtis dar drąsesnių žingsnių ir šiuo metu šiame mieste fiksuojame rekordines statybų apimtis, kurios apima verslo centrus, gamybinės ir sandėliavimo paskirties objektus, daugiabučius ir individualius namus“, – 15min sakė jis.
A.Kišūno teigimu, galutinai miesto nekilnojamojo turto rinką išjudino kuriamos naujos ir gerai apmokamos darbo vietos.
„Nenuostabu, kad fiksuojamos tiek augančios komercinio ir gyvenamojo nekilnojamojo turto sandorių apimtys, tiek jų nuomos ir pardavimo kainos. Anksčiau šalies sostinė išgyveno savo spartaus atsigavimo ir plėtros etapą, o šiuo metu šią estafetę perėmė Kaunas“, – sakė jis.
Turtą vertina drąsiau
Pasak A.Kišūno, šiuo metu pastebima tendencija, kad pardavėjai pardavinėja turtą optimistinėmis kainomis. Prie to prisideda ir skelbimuose reklamuojami objektai didesnėmis nei rinkos kainomis.
„Tokia tendencija pastebima labiau prestižiniuose Kauno miesto rajonuose, pavyzdžiui, Žaliakalnyje, Dainavoje, Eiguliuose. Tai galioja mažesnės kvadratūros butams, kadangi būtent jų paklausa per pastaruosius metus itin suaktyvėjo. 1–2 kambarių butai dažniausiai perkami studentams arba kaip investicija“, – aiškino jis.
Pastaraisiais metais suaktyvėjo ir namų (kotedžų) pirkimas. Populiariausi rajonai – Domeikava, Romainiai, Vijukai, Ringaudai, Giraitė.
A.Kišūno nuomone, Kauno ir jo nekilnojamojo turto rinkos perspektyvos priklausys tiek nuo tolimesnės bendros ekonominės situacijos šalyje, tiek nuo Kauno regiono demografinės situacijos.
„Taip pat priklausys nuo pačių nekilnojamojo turto plėtotojų veiksmų – galbūt bus pasiūlyta dar daugiau tiek gyvenamosios, tiek komercinės paskirties turto įsigijimo ar nuomos alternatyvų įvairiose miesto vietose ir panašiai“, – kalbėjo jis.
Stato mažesnius projektus
Nekilnojamojo turto analitikas ir viešosios įstaigos „Real Data“ vadovas Arnoldas Antanavičius sakė, kad teigiamos nuotaikos vyravo ir pirminėje rinkoje. NT plėtotojai buvo linkę imtis naujų projektų – rinkoje pasirodė 9 projektai su 339 butais, o vidutinis naujai pradėto projekto dydis – apie 38 butus.
„Tai rodo, kad Kaune vyrauja nedideli projektai. Taip yra, nes projektus plėtoja daugiausia nedideli, vietiniai plėtotojai, o jei projektą stato didelė, finansiškai stipri įmonė, tai vis tiek siekiama valdyti riziką, plėtojant etapais. Be to, Kauno rinkoje gana sudėtinga gauti bankinį finansavimą, tad tai irgi labai apriboja projektų dydį“, – aiškino jis.
„Real Data“ duomenimis, per šių metų pirmąjį pusmetį Kaune nekilnojamojo plėtotojai pardavė 386 butus – 23,3 proc. daugiau nei praėjusių metų tą patį laikotarpį, o neparduotų butų lygis išsilaikė ties 800 riba. Lyginant su 2017 metų pabaiga, neparduotų butų lygis Kaune padidėjo 17,4 proc.
„Šių metų pirmąjį pusmetį Kaune naujų butų pardavimai vidutiniškai siekė 64 per mėnesį. Tai reiškia, kad neparduotų butų sandėlį rinka būtų pajėgi įsisavinti per 12,5 mėnesių. Pagal šį rodiklį Kaunas lenkia sostinę ir tai yra pirmas kartas per visą šį pakilimo ciklą“ – kalbėjo analitikas.
A.Antanavičius mano, kad tokį gerą likvidumo rodiklį galėjo leisti pasiekti faktas, kad per pusmetį Kaune naujų butų kainos kito labai nežymiai. Per pusmetį ekonominės klasės būstas Kaune pabrango 2,6 proc. ir kvadratinio metro kaina siekė 1187 eurus, vidutinės klasės butų kaina sumažėjo 0,4 proc. ir siekė 1581 euras už kv. m, o prestižinės klasės butai pabrango 2,5 proc. iki 1986 eurų už kv. metrą.
„Šiuos kainų pokyčius labiausiai lėmė pasikeitimai pasiūlos struktūroje, o ne rinkos procesai. Galima pastebėti, kad Kauno vystytojai yra labiau linkę pirmenybę teikti geresniam likvidumui, o ne didesnei kainai. Visi (ar bent jau dauguma) supranta, kad šis pakilimo ciklas ilgai nesitęs, laikinoji sostinė ir taip ilgai laukė savo šanso, tad Kauno vystytojai nori spėti pasinaudoti susidariusia situacija ir išplėtoti daugiau projektų“, – susidariusią situaciją aiškina A.Antanavičius.
Analitiko vertinimu, filosofija, kada NT plėtotojai nesivaiko maksimalių pelnų ir nedidina kainų, o siekia didesnio likvidumo yra labai sveikintina. Taip esą kuriamas produktas, kurį gali lengviau įsigyti didesnis kiekis žmonių. Gyventojai neužsikrauna didelės skolų naštos, tad gali daugiau lėšų skirti vartojimui, gerėja miesto ekonomika, skatinamos naujos investicijos.
„Šiame kontekste Kauno perspektyvos atrodo labai neblogai, bet žinoma čia taip pat galioja rinkos dėsniai, tad kuo daugiau optimizmo, tuo pardavėjų lūkesčiai dėl kainų bus linkę didėti“, – tikina A.Antanavičius.
