„Nepaisant euro įvedimo Estijoje, butų rinkos aktyvumo pokyčių tendencijos iš esmės vienodos visose Baltijos šalių sostinėse“, – žurnalo „Valstybė“ konferencijoje sakė V.Zabilius.
Estijoje euras buvo įvestas 2011 metų sausį. Dėl to 2010 metų antrąjį pusmetį Estijoje nekilnojamojo turto sandorių skaičius augo sparčiau nei Latvijoje ar Estijoje.
„Mes ir Lietuvoje dabar tokią pseudo mini euforiją jaučiame“, – sakė V.Zabilius.
Pasak jo, aktyvesnė nekilnojamojo turto rinka rodo lūkesčius, kad nekilnojamojo turto kainos kils. Būsto paklausa, pasak V.Zabiliaus, turėtų nurimti per pirmą pusmetį nuo euro įvedimo.
Tas rinkos aktyvumas iš dalies susijęs ir su tuo, kad kažkam norisi įsigyti turto iki euro įvedimo, – sakė S.Vagonis.
„Ilgalaikėje perspektyvoje didelės įtakos nebus“, – sakė „Ober-Haus“ generalinis direktorius. Pasak jo, ir NT kainoms didesnę įtaką daro ekonomikos perspektyvos ir nuotaikos.
„Ober-haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas Saulius Vagonis anksčiau 15min.lt yra sakęs, kad NT rinka yra akivaizdžiai pagyvėjusi dėl euro įvedimo 2015 metais.
„Tie, kurie turi lūkesčių dėl euro, jau dabar veikia. Nemanau, kad žmonės lauks paskutinės minutės. Sakyčiau, kad tokie žmonės, kurie bijo euro, sprendimus priiminėjo jau praėjusiais metais. Tas rinkos aktyvumas iš dalies susijęs ir su tuo, kad kažkam norisi įsigyti turto iki euro įvedimo“, – 15min.lt sakė nekilnojamojo turto rinkos analitikas.
Pasak V.Zabiliaus, Lietuvos NT rinkoje dominuoja lietuviškas kapitalas – net 98 proc. jo valdo lietuviai, likę du procentai priklauso rusams, baltarusiams ir ukrainiečiams. Latvijoje vietiniai valdo 67 proc. NT kapitalo, likę priklauso užsieniečiams, daugiausia – rusams. Estijoje užsieniečiai valdo 13 proc. NT kapitalo.
