„Burbulo nėra. Mes vertiname ne emocijas, bet skaičius ir analitiką. Ji rodo, kad pradedame matyti, jog būsto kainos pradeda viršyti tas, kurios būtų paaiškinamos demografiniais, makroekonominiais, regioniniais kriterijais, bet tai gana neseniai atsiradęs dalykas. Sakyčiau, kad esame rinkos šilimo pradžioje“, – žurnalistams antradienį sakė G.Šimkus.
Dėl šios priežasties Lietuvos bankas siūlo kelias priemones, kaip vėsinti kaistančią NT rinką. Tarp jų – Atsakingojo skolinimo nuostatuose numatytų kreditingumo reikalavimų griežtinimas tiems, kurie ima paskolą ne pirmo būsto įsigijimui. Nuo 2022 metų sausio 1 dienos siūloma maksimalios leistinos kredito sumos ir įkeičiamo nekilnojamojo turto vertės santykį (LTV) sumažinti iki 70 proc. Tai reikštų, kad, norint paimti antrą ar paskesnę paskolą būstui įsigyti, reikės turėti ne mažesnį nei 30 proc. pradinį įnašą nuosavomis lėšomis.
Kaip įvardijo G.Šimkus, tai reiškia, kad bankas galės taikyti ir 50 proc. kriterijų.
„Mes nustatome minimalų kriterijų. Tai nereiškia, kad bankas taikys 30 proc., jis gali taikyti ir 50 proc. Jau ir dabar galioja reikalavimas, kad antrai paskolai pradinio įnašo reikalavimas būtų ne 15 proc., o kažkiek didesnis. Matome poreikį jį dabar tiksliau apibrėžti“, – aiškino centrinio banko valdybos pirmininkas.
Iki šiol galiojo reikalavimas tokioms paskoloms taikyti griežtesnį nei 85 proc. LTV santykį, tačiau konkretus limitas nustatytas nebuvo.
Lietuvos bankas taip pat ketina bankams ir centrinių kredito unijų grupėms pradėti taikyti 2 proc. dydžio sektorinio sisteminės rizikos rezervo (SRR, angl. Systemic Risk Buffer) normą būsto paskolų portfeliui.
Šie centrinio banko siūlymai dabar bus derinami su rinkos dalyviais. „Tai yra mūsų matymas, kas turėtų būti padaryta dabar, kad būtų užkardytos rizikos būsto rinkoje“, – nurodė G.Šimkus.
Pasak jo, antram būstui paskolą imančiųjų dalis sudaro apie 12 proc. paskolų srauto, tad siūlomos priemonės nukreiptos į rizikų užkardymą didesnę riziką turinčiuose skolinimo segmentuose.
G.Šimkus įvardijo, kad Lietuvos bankas darbo grupei, diskutuojančiai apie šešėlinės ekonomikos mažinimą, yra pateikęs siūlymų dėl galimybės riboti atsiskaitymą už NT grynaisiais pinigais, taip pat, anot jo, reikėtų diskutuoti apie NT mokestį. „Šis mokestis galėtų vaidinti rinką stabilizuojantį vaidmenį, norėtume pabrėžti vaidmenį, kad valstybė, konstruodama mokestį, turėtų susifokusuoti ne tik į biudžetus, bet mokestis būtų teisingas ir mokestine prasme“, – kalbėjo LB valdybos pirmininkas.
Paklausus, ar nesibaiminama tokiu žingsniu sukelti antrajam būstui paskolą imančių asmenų bangos, jis sakė, kad šias priemones palaiko ir rinkos dalyviai. „Mano galva, būtų neteisinga ir nesolidaru, jei rinkos dalyviai užmerktų akis ir pradėtų specialiai taikyti švelnesnius reikalavimus“, – įsitikinęs G.Šimkus.
Tuo metu Lietuvos banko Finansinio stabilumo departamento direktorius Jokūbas Markevičius tikino, kad rinkos inerciją centrinis bankas pradėjo matyti pavasarį, bet tuo metu tai buvo susiję su popandeminiu atšokimu.
„Visgi atšokimas, matome, virto į ganėtinai stabilų aukšto lygio NT rinkos aktyvumą, o kainų inercija, kurią pradėjome stebėti pavasarį, nesiliauja iki šiol. Matome, kad kainų augimas, naujausiais duomenimis, siekia 13–18 proc., priklausomai nuo skirtingų duomenų šaltinių. Jei toks augimas tęsis toliau, pervertinimo rizika darysis vis aktualesnė ir dėl to svarbu dabar reaguoti“, – kalbėjo J.Markevičius.
