„Akivaizdu, kad turime kaistančią rinką, aktyvumas neslopsta. Mes sakėme kažkada, kad reikia ją stebėti, ją stebime, žiūrime kaip keičiasi. Aktyvumas išlieka aukštas, nors atskiromis sritimis jisai prislopsta (...) Bet vėlgi, vienareikšmiškai pasakyti apie perkaitimą ar pervertinimą reikšmingą, to negalime“, – žurnalistams pirmadienį sakė Gediminas Šimkus.
Kalbėdamas apie LB arsenale turimas priemones daryti įtaką NT rinkai, jis teigė, kad centrinio banko valdyba rugsėjo pradžioje diskutavo šiuo klausimu, o svarstomi instrumentai apie galimybę griežtinti kapitalo reikalavimus, orientuoti dėmesį į rizikingesnių segmentų rizikos mažinimą.
„Turi būti išsiaiškintos konkrečios taikymo aplinkybės, kad būtų galima galutinai apsispręsti dėl sprendimų“, – sakė G.Šimkus.
Tarp „rizikingų segmentų“ LB valdybos pirmininkas įvardijo būsto pirkimą investiciniais tikslais – ne vienos paskolos nekilnojamajam turtui turėjimą.
Paprašytas patikslinti, ar tarp priemonių tebėra vasarą jo nurodyti galimi griežtesni reikalavimai antrajai paskolai ir preliminarių būsto pirkimo sutarčių registravimas, G.Šimkus svarstomų priemonių šįkart nedetalizavo.
„Nenoriu labai konkretinti dėl konkrečios priemonės, kuri galėtų būti, kai kalbu apie rizikingesnius būsto segmentus, kol dar nėra apsispręsta. Bet yra svarstomi įvairūs variantai, tame tarpe ir dėl griežtesnių vienų ar kitų atsakingo skolinimo nuostatų reikalavimų turintiems antrą paskolą arba antrą, trečią būstą ir panašiai“, – sakė G.Šimkus.
Pasak jo, svarbus yra ir preliminarių sutarčių registravimo siūlymas, jis pateiktas Teisingumo ministerijai ir galėtų padėti įvertinti spekuliacinių sandorių mastą, tiksliau „adresuoti“ būsto rinkos perkaitimo riziką, mažinti mokesčių vengimo riziką.
„Tas galbūt šiek tiek užtrunkantis biurokratinis procesas, kuris, vėlgi matant šitą kaistančią rinką, norėtųsi, kad būtų greitesnis. Iš kitos pusės, matome, kad yra palaikymas šitam siūlymui ir iš kitų viešojo administravimo įstaigų. Tai aš žiūriu optimistiškai į šitą preliminarių sutarčių registravimą“, – sakė LB valdybos pirmininkas.
G.Šimkus: NT mokestis turėtų ir stabilizuoti rinką
Finansų ministerijai pateikus kelis nekomercinio NT apmokestinimo plėtros variantus, G.Šimkus pabrėžia, kad mokestis turi atlikti ne tik pajamų į valstybės ar savivaldybių biudžetus surinkimo, bet ir rinkos stabilizavimo funkciją.
„Turime kaistančią nekilnojamojo turto rinką, šitas mokestis yra vienas iš stabilizuojančių veiksnių. Kaip rodo įvairūs tyrimai, mokesčio tarifo didėjimas gali mažinti nekilnojamojo turto rinkos kintamumą (...) Tikslingiau būtų formuoti NT mokestį, kuris turėtų ne tik tą biudžeto pajamų tikslą arba savivaldybių pajamų, bet galėtų atliepti stabilizuojančią funkciją“, – kalbėjo LB vadovas.
Pasak jo, mokestis turi būti teisingai „sukalibruotas“: efektyvus, paprastai administruojamas, lengvai suprantamas, užtikrinti vertikalų teisingumą (pasižymėti progresyvumu) bei horizontalų teisingumą (panašūs objektai apmokestinami vienodai).
Finansų ministerija siūlo plėsti gyventojų NT apmokestinimą, o mokesčio pajamas, kurios dabar atitenka valstybės biudžetui, skirti savivaldybėms, taip sustiprinant jų finansinį savarankiškumą.
Mokesčių lengvatų peržiūros grupės pirmininkė finansų viceministrė Rūta Bilkštytė sakė, kad yra keli galimi variantai – dauguma jų susiję su lengvatomis pagrindiniam būstui. Būstą būtų galima apmokestinti mažesniu tarifu, visiškai neapmokestinti arba taikyti neapmokestinamąjį dydį.
„Mūsų siūlymas būtų taikyti lengvatą pagrindiniam gyvenamajam būstui, o apmokestinamas būtų visas kitas likęs nekomercinis turtas – gyvenamosios, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statiniai ir patalpos, žuvininkystės ir inžineriniai statiniai“, – teigė R.Bilkštytė.
R.Bilkštytės teigimu, kaip viena iš alternatyvų gali būti ir dabartinio būsto apmokestinimo modelio tobulinimas. Dabar šis NT yra apmokestinamas progresiniu 0,5-2 proc. tarifu, tačiau tik nuo 150 tūkst. eurų vertės, o turintiems tris ir daugiau vaikų arba neįgalų vaiką – nuo 200 tūkst. eurų.
„Šio modelio tobulinimas yra susijęs su neapmokestinamojo slenksčio sumažinimu, nuleidžiant dabartinę 150 tūkst. eurų kartelę“, – aiškino viceministrė.
G.Šimkus linkęs pritarti pirmajam ministerijos siūlymui – viso būsto apmokestinimui mažesniu tarifu.
„Manau, kad reikia toliau diskutuoti ir įvertinti tai, ką mes turime dabar, tą visuotinio nekilnojamojo turto mokesčio sąrangą“, – kalbėjo G.Šimkus.
Šiemet iš būsto apmokestinimo planuojama gauti 7 mln. eurų pajamų, mokestį turėtų mokėti 12,6 tūkst. asmenų.
