„Tai yra vienas iš reguliacinių instrumentų, nes jeigu žmogus prisiperka nekilnojamojo turto ir jis jam visiškai nekainuoja, natūralu, kad tai tampa tiesiog patraukliu investavimo instrumentu. Žmogus vietoj to, kad kauptų pensijų fonduose ar investuotų į akcijas ar į dar ką nors, tiesiog perka nekilnojamąjį turtą ir tikisi, kad ateityje iš jo teks gyventi“, – interviu Žinių radijui ketvirtadienį sakė Gintarė Skaistė.
Ji taip pat pabrėžė, kad platesnis būsto apmokestinimas mažins spekuliacines tendencijas rinkoje.
„Galbūt kai kurie žmonės spekuliuoja, nusipirkdami laukia, kol kainos pakils, ir tada turtą parduoda. Gaunasi toks spekuliacinis mechanizmas, kuriame nekilnojamojo turto mokestis tampa papildomais kaštais. Žmonės tada tiesiog gerai pagalvoja, ar verta nekilnojamąjį turtą laikyti, jei išties jo nenaudoja“, – aiškino G.Skaistė.
Ministerija taip pat siūlo apmokestinti ir faktiškai nenaudojamą NT, kurio statyba nėra užbaigta.
„Yra tokių statybų, kurios vyksta po 20-30 metų, stovi vaiduokliai miestų centruose ir nėra apmokestinami. Mano nuomone, tai nėra gerai, neskatina sukti to nekilnojamojo turto, jį valdyti ir ten kažką veikti“, – tvirtino G.Skaistė.
Gyventojų NT apmokestinimo pokyčiai svarstyti Mokesčių lengvatų peržiūros darbo grupėje trečiadienį. Ministerija yra pateikusi kelias galimas alternatyvas – dauguma jų susiję su lengvatomis pagrindiniam būstui. Jį būtų galima apmokestinti mažesniu tarifu, visiškai neapmokestinti arba taikyti neapmokestinamąjį dydį.
Kaip viena iš alternatyvų siūlomas ir dabartinio būsto apmokestinimo modelio tobulinimas. Dabar šis NT yra apmokestinamas progresiniu 0,5-2 proc. tarifu, tačiau tik nuo 150 tūkst. eurų vertės, o turintiems tris ir daugiau vaikų arba neįgalų vaiką – nuo 200 tūkst. eurų.
Šiemet iš būsto apmokestinimo planuojama gauti 7 mln. eurų pajamų, mokestį turėtų mokėti 12,6 tūkst. asmenų.
